Po ilgos atrankos 32 komandos pateko į Pasaulio taurės varžybas. 20 tūkst. žiūrovų atidarymo rungtynėse ploja kamuolį į aikštę iškilmingai įnešusiam berniukui krepšininko apranga. Tokio vaizdo galima tikėtis 2019 m. pasaulio krepšinio čempionate. Šiuolaikinis krepšinis ima aklai kopijuoti futbolą, bet ar tai padidins jo populiarumą?
Per šiųmetį Europos krepšinio čempionatą FIBA pristatė naujoves. 2017 m. Europos krepšinio čempionatas bus paskutinis turnyras, kuris bus surengtas pagal nusistovėjusias taisykles.
Vėliau dalyvių skaičius bus išplėstas nuo 24 iki 32 komandų, patys turnyrai bus organizuojami nelyginiais metais (nuo 2019-ųjų kas ketverius metus), kad nesutaptų su pasaulio futbolo finalu. Tais metais, kai vyks pasaulio futbolo čempionatas, krepšininkai apskritai ilsėsis.
Europos krepšinio čempionatas, pradedant nuo 2017-ųjų, irgi vyks kas ketverius metus. Tiek į Europos, tiek į pasaulio čempionatus visos komandos, išskyrus šeimininkų, pateks per specialius atrankos turnyrus, kur su grupės varžovais bus žaidžiama namie ir išvykose.
Pasaulio čempionato Europos atrankose bus du divizionai. A divizione, kurio komandos ir kovos dėl kelialapių į turnyrus, žais 32 ekipos, suskirstytos į aštuonias grupes po keturias rinktines. 24 komandos pateks į antrą etapą, o aštuonios žais su geriausiomis B diviziono ekipomis dėl išlikimo A divizione. Antrame etape bus sudarytos keturios grupės po šešias rinktines ir kiekvienos grupės trys pajėgiausios ekipos vyks į pasaulio čempionatą.
Būtent jame bus dalijami kelialapiai į 2020-ųjų Tokijo olimpines žaidynes. Juos gaus po dvi geriausiai pirmenybėse pasirodžiusias Europos ir Amerikos komandas, po vieną Azijos, Okeanijos ir Afrikos rinktinę. Keturi kelialapiai atiteks keturių atrankos grupių, kurių kiekvienoje rungtyniaus po šešias komandas, nugalėtojams. Į šią atranką bus patenkama atsižvelgiant į pasaulio čempionatų rezultatus.
FIBA naują sistemą grindžia tuo, kad šiuo metu nacionalinės rinktinės nėra pakankamai populiarios, nes retai namie žaidžia oficialias rungtynes. Akcentuojama galimybė šalims, kuriose krepšinis nepopuliarus, išvysti didžiausias šios sporto šakos žvaigždes. Federacijos galėtų užsidirbti daugiau lėšų iš bilietų, transliacijų, reklamos.
Tamsioji pusė
Naujasis FIBA modelis smarkiai kritikuojamas. Pirmiausia dėl to, kad NBA nenusiteikusi išleisti žaidėjų į Europą sezono metu. NBA komisaras Adamas Silveris tai dar kartą patvirtino spalio pradžioje – NBA ir NCAA (Studentų krepšinio lyga) savo tvarkaraščiuose rinktinių krepšiniui pertraukų nenumato. Didžiausia problema dėl to kils pačioms JAV, kurioms tokiu atveju greičiausiai atstovautų iš Europoje ir Kinijoje žaidžiančių amerikiečių sudaryta rinktinė. Tačiau rimtų bėdų turėtų ir Europa. Anot krepšinio komentatoriaus Lino Kunigėlio, net favoritai rizikuotų neįveikti atrankos: „Kaip atrodys Prancūzijos, Italijos, Kroatijos ar Ispanijos rinktinės? Joms be NBA žaidėjų gali būti sunku apskritai patekti į pasaulio ar Europos čempionatą.
Būkime realistai – ryškiausios Europos krepšinio žvaigždės žaidžia NBA, ne Europoje.“
Nors Eurolyga kol kas nepasiduoda FIBA spaudimui, pašnekovas mano, kad ji bus priversta nusileisti: „Galime panagrinėti teorinį variantą, kai Eurolyga nesutinka daryti pertraukų dėl rinktinių atrankos varžybų. FIBA tokiu atveju turi visas teisines galimybes uždrausti klubams, žaidėjams, teisėjams dalyvauti Eurolygos rungtynėse, diskvalifikuoti juos neribotam laikui. Ir federacijos, kaip FIBA narės, privalės laikytis šių draudimų, juos įgyvendinti savo šalyse.“
Nebeliks nusiperkamų vietų pasaulio krepšinio čempionatuose (vadinamųjų „wild cards“), tačiau kaip ir kitų metų Rio de Žaneiro olimpiados atrankoje, į ją sportiniu principu nepatekusios šalys gali organizuoti turnyrus ir taip gauti šansą kovoti dėl kelialapio į olimpiadą. Sostinės krepšinio mokyklos sporto direktorius ir Lietuvos edukologijos universiteto docentas Rūtenis Paulauskas tokią tvarką vertina labai griežtai: „Tai sportinio principo ignoravimas ir spekuliavimas papildomais šansais. Tai galės padaryti tik turtingos federacijos, iš kurių FIBA galės neblogai užsidirbti.“
Didesnis turnyras nebus silpnesnis?
R. Paulauskas nemano, kad buvo verta iki 32 didinti rinktinių skaičių pasaulio čempionate: „Pasaulyje nėra tiek pajėgių komandų, kurios galėtų lygiavertiškai konkuruoti. O kur lygių skirtumai, ten ir susidomėjimo nėra. Kiek Azijos ekipų gali prilygti pirmajam Europos aštuonetui? Galbūt viena Kinija. Manau, kad Afrikoje tokio lygio komandų apskritai nėra.“
L. Kunigėlis įsitikinęs priešingai ir FIBA veiksmus sieja su siekiais pasaulio čempionatą paversti svarbesniu įvykiu už olimpines žaidynes: „Nemanau, kad jau šiuo metu būtų sunku pasaulyje surinkti 32 pajėgias rinktines. Tarp jų bus ir stiprių, ir silpnesnių, bet taip yra visur – net ir futbole pasitaiko rezultatų 7:0 ar 8:0. Susidaro įspūdis, kad pasaulio čempionatą, o ne olimpines žaidynes siekiama ateityje padaryti svarbiausiu tarptautiniu turnyru. Nesunku atspėti kodėl: pasaulio čempionatą organizuotų išimtinai FIBA, visos rinkodaros teisės, pajamos iš bilietų, pinigai už parduotas transliacijų teises liktų šiai organizacijai, o ne Tarptautiniam olimpiniam komitetui, kaip yra dabar per olimpines žaidynes. Futbolas, regbis tai jau padarę senų seniausiai, dabar tuo pačiu keliu galbūt bandys žengti ir krepšinis.“
Tribūnos Lietuvoje bus pilnos
Kadangi tribūnos būna sausakimšos, kai mūsų šalyje vyksta draugiškos rungtynės prieš tarptautinius turnyrus ar mūsų sportininkai žaidžia jaunimo čempionatuose, Lietuvos krepšinio federacijos banko sąskaitos dėl naujos atrankos sistemos turėtų išaugti. R. Paulauskas neabejoja, kad lankomumas bus didelis: „Krepšiniu besidomintys lietuviai visada laukia nacionalinės rinktinės rungtynių ir net nesvarbu, ar ji žais su Estija ar su Serbija, didelė tikimybė, kad susirinks pilnos tribūnos žiūrovų. Ir nebūtinai tai turi vykti Kaune ar Vilniuje. Kėdainiams ar Alytui tai būtų iš tiesų didelis ir įdomus renginys.“
Žaidėjams bus svarbios ir laisvos vasaros kas ketverius metus, nors, pasak R. Paulausko, jauniems krepšininkams jos nebūtinos: „Tokie grandai kaip Tony Parkeris ar Jonas Mačiulis, beveik neturintys laisvų vasarų, pasakytų, kad variantas neblogas, tačiau jauniems žaidėjams atimama galimybė vasarą patobulėti. Iš rinktinės į klubus grįžę krepšininkai žaidžia kitokiu greičiu, tampa labiau pasitikintys ir vertingi žaidėjų rinkoje.“
L. Kunigėlis mano, kad krepšininkai tai įvertins: „Paklauskite bet kurio, kuris žaidžia kiekvieną vasarą rinktinėje ir po to aukšto lygio krepšinio klube sunkų sezoną nuo spalio iki birželio, – jie jums pasakys, kaip tai sekina, vargina fiziškai ir psichologiškai, trumpina jų karjerą. Ką ir kalbėti apie kitus tikrai svarbius dalykus – galimybę pabūti su šeimomis, artimaisiais.“
