Srautinės muzikos paslaugos patinka vartotojams – tiesiog savo telefone gali pasirinkti kone bet kurio pasaulio atlikėjo kūrinį. Iškenčiantiems įkyrias reklamas tai nieko nekainuoja.
Prenumerata irgi nebrangi. Lietuvoje populiarios „Apple Music“ ar „Spotify“ mėnesiui kainuoja 6,99 euro, studentams taikomos nuolaidos.
Tačiau kaip ir daugelyje kitų sričių, muzikos pasaulyje internetas iš esmės pakeitė žaidimo taisykles. Paplitus failų dalijimosi platformoms, vartotojai nemokamai dalijosi muzikos įrašais ir taip nusausino įrašų bendrovių ir atlikėjų pinigų upes. Populiarėjančios srautinės muzikos platformos tapo kompromisu ir muzikantai bei dainininkai susigrąžino bent dalį pajamų iš melomanų. Nuo XX a. paskutinio dešimtmečio vidurio krizę išgyvenusi muzikos pramonė pagaliau atsigavo – 2018 m. užfiksuotas pajamų augimas.
Prie to labiausiai prisidėjo populiarėjanti srautinės muzikos paslauga ir didėjanti vartotojų armija, pasirengusi vėl mokėti už muziką.
Bet kas ir kaip dalijasi šiuos pinigus? Srautinės muzikos platformos, įrašų studijos ir atlikėjai. Jei šie atlieka ne savo kūrybos dainas, trupinių nubyra kompozitoriams ir poetams.
Atlygis skirtingose platformose labai nevienodas. 1 JAV dolerį daina uždirba perklausyta vos 53 kartus „Napster“ ir net 1449 kartus „YouTube“ (žr. 1 grafiką). Tačiau „YouTube“ doleris gali sukapsėti greičiau, nes šioje platformoje nepalyginti daugiau vartotojų.
Daugiausiai pasaulyje uždirbantys atlikėjai negali pamiršti koncertų – turai vis dar sudaro didžiąją pajamų dalį. Iš 2018 m. daugiausia uždirbusių dešimties atlikėjų (žr. 2 grafiką) tik Drake’as ir Taylor Swift pateko į daugiausia iš srautinės muzikos tarnybos pajamų gavusių sąrašo viršūnę (žr. 3 grafiką).
Dėl skonio nesiginčijama, tačiau akivaizdu, kad dažno praeivio ausinėse skamba repas ar popsas, o vyresnio amžiaus melomanai namuose ar automobiliuose tebesuka prieš porą dešimtmečių pirktą CD su klasika tapusiomis melodijomis. Dainos kaina, jei tai įprasto dydžio albumas už 15–20 JAV dolerių, yra apie dolerį.
