Meniu
Prenumerata

sekmadienis, lapkričio 27 d.


INFLIACIJA
Metinė infliacija rugsėjį Lietuvoje – 24,1 proc. didžiausia nuo 1996-ųjų
BNS
BNS foto

Rugsėjo metinė – rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju – infliacija siekė 24,1 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.

Statistikų duomenimis, tai didžiausia metinė infliacija nuo 1996-ųjų rugpjūčio.

Anot departamento, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo šilumos, kietojo kuro, elektros, pieno ir jo produktų, degalų ir tepalų, duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų, dujų, restoranų, kavinių paslaugų, aliejaus ir riebalų, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, automobilių kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainų sumažėjimas.

Tuo metu vidutinė metinė infliacija (dvylika paskutinių mėnesių, palyginti su atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutiniu kainų lygiu) rugsėjį siekė 16,3 proc.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 28,9 proc., paslaugų – 12,9 proc.

Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,9 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo šilumos, elektros, drabužių, daržovių, avalynės, viešojo maitinimo valgyklose paslaugų, mėsos ir jos produktų kainų padidėjimas bei degalų, keleivių vežimo oru paslaugų kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 3,4 proc., paslaugų – 1,3 proc.

Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai per metus brango 31 proc., o per mėnesį – 2,5 procento. Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai atitinkamai brango 10,1 proc. ir 0,3 proc., drabužiai ir avalynė – atitinkamai 5,1 proc. ir 8,9 procento. Tuo metu būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos augo 71,3 proc. ir 9,6 procento.

Transporto paslaugos per metus pabrango 23,7 proc., o per mėnesį – atpigo 0,9 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos atitinkamai brango 17,9 proc. ir 3,1 procento.

Analitikus nustebino didelis maisto kainų augimas rugsėjį

Analitikus nustebino rugsėjį toliau smarkiai augusios maisto kainos. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tai yra pavojinga tendencija.

„Kol kas yra tam tikrų techninių veiksnių – tai trečdaliu išaugusios šildymo kainos, kurios pastūmėjo infliaciją į viršų. Bet kas labiausiai stebina neigiama prasme, tai didžiulė maisto kainų augimo inercija“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

„Ji prasidėjo metų pradžioje. Lietuvoje maisto kainos augo sparčiausiai visoje euro zonoje ir buvo lūkestis, kad rugsėjį, esant neigiamam mažmeninės prekybos augimui, prasidės tam tikros kainų kovos ir nebebus vartotojams perkeliami augantys kaštai. Bet panašu, kad ta tendencija tęsiasi. Ir tai jau yra pavojinga tendencija“, – teigė ekonomistas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat pabrėžia, kad anksčiau analitikai neįvertino maisto kainų augimo.

„Mėnesinė infliacija yra didesnė nei tikėjomės, aiškiai matyti priežastys. Neįvertinome maisto kainų brangimo. Taip, rugsėjį istoriškai auga kainos, jos padidėjo 2,5 proc., tada – viešbučių ir restoranų paslaugų kainos, kurios augo 3,1 proc. per mėnesį, tai stiprus permetimas augančių sąnaudų į galutinę kainą, tokio mėnesinio pokyčio nepamenu. Šiek tiek daugiau nei istoriškai brango apranga ir avalynė“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Pasak Ž. Maurico, jeigu infliacija sulėtės kitose šalyse ar regionuose, o Lietuvoje toliau augs, tai gali turėti neigiamų pasekmių šalies ilgalaikiam konkurencingumui.

2022 10 10 10:26
Spausdinti