BNS fotoVilniaus Konstitucijos prospekte stovinti skulptūra „Laisvės kelias“ (nuotr.), skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui, galėtų būti ir neformaliu paminklu sutelktiniam finansavimui. 2010 m. spalį iškilusį skulptoriaus Tado Gutausko kūrinį finansavo 19 185 žmonės.
Pirmoji sutelktinio finansavimo, kaip investavimo ir paskolų priemonės, platforma Lietuvoje registruota gerokai vėliau, 2017-aisiais. Ši priemonė siejama su finansinių technologijų plėtra, tačiau turi dar vieną sąsają su „Laisvės keliu“ – skulptūrai lėšos rinktos parduodant asmeninę arba šeimos plytą už atitinkamai 25 ar 50 litų, o per Lietuvoje veikiančias sutelktinio finansavimo platformas (SFP) taip pat daugiausia investuojama į plytas, t. y. statybų projektus. Lietuvos banko duomenimis, praėjusių metų pirmą pusmetį iš 52,6 mln. eurų, paskolintų per SFP, 31,31 mln. skirta būtent nekilnojamojo turto (NT) projektams. Tai nėra Lietuvos išskirtinumas, NT projektai dominuoja ir Baltijos bei kitų Europos šalių SFP pasiūlymuose.
„Buvome vieni pirmųjų Europoje, pradėję reguliuoti tokią veiklą“, – teigė Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis. Naujovė įgauna pagreitį – šalyje registruota 21 platforma, dešimt iš jų veikia aktyviai. Finansuotos sumos kasmet auga daugiau nei du kartus, pernai per devynis mėnesius investicijos viršijo 80 mln., nors užpernai per visus metus nesiekė 40-ies (žr. grafiką).
Kam reikia pinigų...
