Europos Komisijai siūlant privalomai visose ES narėse suvienodinti minimalios algos (MMA) dydį, netiesiogiai nustatant jos „grindis“, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sako, jog tokiu atveju minimali alga Lietuvoje turėtų smarkiai išaugti – nuo 607 iki maždaug 690 eurų (iki mokesčių).
Anot jos, EK siūlymas galėtų būti rekomendacinio pobūdžio, o ne privalomas.
„Mūsų pozicija yra tokia, kad darbo užmokesčio nustatymas valstybėse narėse neturėtų būti įtvirtintas direktyviniu būdu, o galėtų labiau būti rekomendacija. Direktyva galimai pažeidžiama valstybių narių kompetencijų nacionaliniu lygiu reguliuoti darbo užmokestį“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė viceministrė.
Pagal EK siūlymą MMA neturėtų būti mažesnė nei 60 proc. šalies atlyginimų medianos arba 50 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
„Lietuva neprieštarauja, kad reikėtų didinti minimalų užmokestį, bet mes iš esmės nesutinkame su tuo, kad mums kaip valstybei narei būtų nustatomi tam tikri direktyviniai reikalavimai dėl darbo užmokesčio“, – kalbėjo ji.
Verslo atstovai sako pritariantys ministerijos pozicijai, tuo metu profesinių sąjungų atstovai mano, kad direktyva privalo būti įtvirtinta.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, jog Europos Sąjunga neturėtų nurodinėti, kaip kiekviena šalis turėtų reguliuoti MMA. Pasak jo, direktyvos įteisinimas pakenktų šalies konkurencingumui, nes minimali alga šalyje didėtų sparčiau nei leidžia galimybės.
„Dabar diktuojama tai, kad tos šalys, kuriose truputį skiriasi atlyginimas, jos kuo greičiau susilygintų su ES didžiosiomis narėmis, ir šiandien tas žengtas žingsnis galbūt padėtų žmonėms daugiau uždirbti, išleisti, bet konkurencingumui jis smogtų per anksti, nes turime laipsniškai kilti ir kiekvienas turėti savo galimybes“, – tarybos posėdyje sakė V. Janulevičius.
Tuo metu profesinės sąjungos pabrėžia, jog direktyva yra teigiamas žingsnis, siekiant įtvirtinti
deramo darbo užmokesčio principus bei skatinti kolektyvines derybas.
„Turėtų direktyva mums galioti, nes ypač kolektyvinėmis derybomis ir darbo užmokesčiu labai atsiliekame nuo kitų ES valstybių ir manau, mes turėtume truputį pasitempti. Niekas nesako, kad būtų nustatomas konkretus vidutinis darbo užmokestis ar minimali alga pagal ES, tai būtų pagal šalies ekonomines galimybes“, – posėdyje sakė „Solidarumo“ pirmininko pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius BNS yra sakęs, kad šalys nebūtų įpareigojamos nustatyti konkretaus minimalaus atlyginimo, tačiau siekiama remtis bendrais kriterijais jį nustatant.
Pagal EK siūlymą, kuriant bendrus kriterijus ir standartus, kiekviena valstybė turėtų skaičiuoti minimalaus darbo užmokesčio dydį atsižvelgiant ir į perkamąją galią, ir į vidutinį darbo užmokestį bei jo augimo tendencijas.
EK taip pat siūlo, jog valstybės narės kasmet informuotų EK apie tai, kaip socialiniai partneriai įsitraukia į kolektyvines derybas dėl minimalios algos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
