Asmeninio archyvoĮ socialinį verslą sėkmingai investuoja tos bendruomenės, kurioms netrūksta kūrybiškumo ir verslumo
Šiuo metu Lietuvoje veikia 49 vietos veiklos grupės (VVG), kiekviena iš jų įgyvendina konkrečiai vietovei skirtą strategiją, kuria siekiama gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėje. Taip pat nemaža dalis VVG savo strategijose nusimatė įgyvendinti privataus arba nevyriausybinių organizacijų socialinio verslo priemones, kurių pagrindinis tikslas – socialinių ir ekonominių problemų (sveikatos priežiūros, pagalbos pagyvenusiems asmenims ar neįgaliesiems, pažeidžiamų grupių socialinės įtraukties, vaikų priežiūros, paslaugų trūkumo kaime ir kt.) sprendimas. Socialinio verslo priemonės kuria naujas darbo vietas, skatina ekonominę veiklą, kuria siekiama socialinės naudos ir mažinti pažeidžiamų grupių socialinę atskirtį, skatinti bendradarbiavimą regione.
BEREKLAMOS:
Parama, skirta socialiniam verslui kurti ir plėtoti, yra Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) „Leader“ priemonės viena iš sričių. Kvietimus gauti paramą skelbia, paraiškas renka, projektus vertina ir sėkmingų projektų įgyvendinimą administruoja VVG (informaciją apie VVG tinklo veiklą galima rasti ).
Lietuvos socialinio verslo asociacijos direktorė Viktorija Bražiūnaitė teigia, kad socialinis verslas ne tik padeda mažinti skurdą, skatina tvarumą ir aplinkosaugą, bet ir sprendžia iššūkius, kylančius visuomenei bei mus supančiai aplinkai. „Socialinio verslo organizacijos teikia pirmenybę žmonėms ir daro teigiamą poveikį vietos bendruomenėms. Socialinio verslo modelio tikslas – reinvestuoti didžiąją dalį pelno atgal į organizaciją ar visuomenei aktualią misiją, savo veikloje vadovaujantis demokratine valdymo forma“, – sakė V. Bražiūnaitė.
SOCIALINIAI PROJEKTAI
Zaidų kaime, Alytaus r., veikianti Tėviškės namų bendruomenė įgyvendinta ne vieną socialinę iniciatyvą. Bendruomenės įkurta viešoji įstaiga „Tėviškės namai“ kartu su Alytaus hospisu teikia paliatyviosios pagalbos ir dienos socialinės globos namuose paslaugas Alytaus ir Druskininkų gyventojams. Kad pavėžėjimo paslaugas globojamiems paliatyviesiems pacientams galėtų teikti nemokamai (išlaidos kol kas nekompensuojamos), „Tėviškės namai“ nuo 2020 m. rugsėjo teikia gulinčių ligonių ar su vežimėliais pavėžėjimo mokamą paslaugą kitų įstaigų pacientams.
Krautuvėlės pirkėjai prisideda prie kilnios socialinės misijos, nes pelnas iš pardavimų investuojamas į Alytaus vėžio informacijos ir paramos centrą.
Kitas bendruomenės įgyvendintas projektas – „Tėviškės namų krautuvėlė“ – jaunas socialinis verslas. E. parduotuvė prekiauja sveikais, natūraliais ir ekologiškais maisto produktais. Socialinio verslo pagrindu įkurta krautuvėlė atrenka ir siūlo platų kokybiškų prekių pasirinkimą. Pirkėjai čia randa įvairių maisto produktų, užaugintų ir pagamintų pas patikimus Lietuvos ir ES šalių gamintojus, daugiausia iš smulkių, natūrinių ir ekologiškų ūkių. „Krautuvėlės pirkėjai prisideda prie kilnios socialinės misijos, nes pelnas iš pardavimų investuojamas į Alytaus vėžio informacijos ir paramos centrą, kur onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems teikiamos socialinio darbuotojo, psichologo, masažuotojo, kvapų ir muzikos terapijos, kitos užimtumo paslaugos“, – pasakojo Tėviškės namų bendruomenės administratorius Jonas Eimantas Balaika.
2019 m. pabaigoje įsteigta socialinio verslo bendrovė „Tėviškės ūkis“. „Įkurdami nedidelę daržovių ir vaisių apdorojimo, paruošimo perdirbti ir galutinio produkto pagaminimo virtuvę, padedame ūkininkams, plečiame siūlomos produkcijos asortimentą, padedame produkciją realizuoti vietos rinkoje“, – teigė J. E. Balaika.
PERKA AUTOMOBILĮ SU PRIEKABA
Šiuo metu Tėviškės namų bendruomenė „Leader“ metodu įgyvendina projektą „Sveikatos baras ant ratų“ pagal KPP pirmo prioriteto „Kaimo ekonominio gyvybingumo didinimas“ priemonę „Inovatyvaus socialinio verslo ir bendruomeninių paslaugų kūrimas ir plėtra“. Projektu siekiama plėsti bendruomeninio verslo modelį, teikti mokamas edukacijas sveiko maisto gamyboje. Įgyvendinus projektą bus sukurta viena darbo vieta asmeniui iki 40 metų. Veikla bus vykdoma ES lėšomis įsigytu krovininiu automobiliu ir priekaba su maisto ruošimo įranga. Iš veiklos uždirbti pinigai būtų reinvestuojami bendruomenės problemoms spręsti.
Tėviškės namų bendruomenėTėviškės namų bendruomenės administratorius J. E. Balaika pasakojo, kad bendruomenės įkurtam Vėžio informacijos ir paramos centrui Alytuje trūksta lėšų patalpoms išlaikyti. Šiame centre onkologiniams ligoniams teikiamos užimtumo terapijos paslaugos, psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos, teikiamos pavėžėjimo paslaugos.
„Kad tą misiją įgyvendintume, išlaikytume patalpas ir personalą, reikia pritraukti projektinių ar uždirbti papildomų pinigų. Pagalvojome, kad galima įkurti socialinį verslą, kuris generuotų pajamas tai socialinei misijai“, – pasakojo J. E. Balaika.
Planuojama, kad sveikatos baras ant ratų skatins sveiką gyvenseną, propaguos sveiką, nuo vėžio saugančią mitybą. Priekaboje numatoma prekiauti bendruomenės įkurtos „Tėviškės krautuvėlės“ sveikais vietos produktais. Dabar jų galima įsigyti tik internetu. „Važinėsime po renginius, miestų šventes, lankysime bendruomenes, skaitysime sveikos mitybos paskaitas, gaminsime ir pardavinėsime sveikos gyvensenos standartus atitinkančius maisto produktus. Priekaba yra vagonėlis ant ratų, ją trauks krovininis automobilis. Dėl pandemijos sutrikus medžiagų tiekimui, jo dar laukiame atvykstant, o priekabą jau įsigijome ir įrengiame“, – pasakojo J. E. Balaika. Projektui įgyvendinti bendruomenė gaus 50 tūkst. eurų KPP fondo lėšų.
„Verslo plane numatyta sukurti vieną darbo vietą, bet manau, kad jų bus daugiau. Planuojame pritraukti savanorius, apmokysime onkologinius ligonius, kad jie galėtų įsitraukti į darbinę veiklą pagal savo galimybes ir ne visu etatu. Nes dėl ligos eigos ir sveikatos būklės dažnai jiems susirasti darbą yra labai sudėtinga, todėl jie patiria atskirtį“, – sakė bendruomenės administratorius.
J. E. Balaika vadovaujasi užsienio šalių praktika, nes vykdant socialinį verslą su panašiomis problemomis susiduriama ir Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje. Socialinės paslaugos menkai apmokamos, valstybės parama nėra didelė, todėl joms finansuoti reikia steigti papildomus verslus.
„Ypač Didžiojoje Britanijoje socialinė veikla išplėtota. Ten daug teigiamų pavyzdžių. Vėžio centro ir hospiso idėjas parsivežėme iš Britanijos, kur socialines paslaugas sėkmingai teikia, hospisus steigia nevyriausybinės organizacijos, vietos bendruomenės, religinės bendruomenės. O kad visa tai išlaikytų, jos ieško kito finansavimo, dažniausiai iš papildomo verslo. Bandome seniai ir sėkmingai užsienyje veikiančius modelius pritaikyti Lietuvoje. Sukurdami pridėtinę vertę, darbo vietas, galime kažkiek pinigų skirti socialinei veiklai, šiuo atveju – onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems“, – pasakojo Tėviškės namų bendruomenės narys.
Norintiems kurti socialinį verslą ar gauti paramą kitoms remiamoms iniciatyvoms įgyvendinti per VVG, reikia kreiptis į savo regiono VVG ir sužinoti apie šiuo metu skelbiamus arba planuojamus skelbti kvietimus bei numatytomis sąlygomis parengti projekto paraišką. Kvietimus ir kitą informaciją – apie šiuo metu Lietuvoje veikiančių VVG strategijas, vykdomus projektus, projektams įgyvendinti skirtas išlaidas ir kt. – galima rasti ir NMA svetainėje esančiame VVG žemėlapyje .
