Meniu
Prenumerata

penktadienis, lapkričio 22 d.


Mobiliojo ryšio operatoriai susivienijo, kad sutaupytų
BNS
(Pixabay.com nuotr.).
Trys didžiausi šalies mobiliojo ryšio operatoriai – „Bitė Lietuva“, „Tele2“ ir „Telia Lietuva“ – laukia Europos Komisijos (EK) leidimo investuoti į bendrą momentinių mokėjimų sprendimą.  EK savo nutarimą turi paskelbti jau rytoj. Šių metų pradžioje „Tele2“, tuometė „Omnitel“ (dabar „Telia Lietuva“) ir „Bitė Lietuva“ bei LB pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo plečiant momentinių mokėjimų paslaugas. Momentiniai mokėjimai leidžia vartotojams prekybos vietose ir tarpusavyje atsiskaityti mobiliuoju telefonu, o lėšos įskaitomos per kelias sekundes visą parą. „Pateiktas prašymas dėl koncentracijos, prašymas, ar galime, kaip konkuruojančios bendrovės, daryti bendrą projektą“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis. Praėjusių metų lapkritį „Bitė Lietuva“ įsteigė bendrovę „Mobilūs mokėjimai“, kuri šių metų gegužės viduryje gavo Lietuvos banko (LB) elektroninių pinigų ir mokėjimo paslaugų licenciją. „Bendrai veiklai vykdyti, infrastruktūrinių dalykų, reikalingų toms paslaugoms teikti, vystymui mums reikia Europos Komisijos koncentracijos leidimo. Pačios paslaugos būtų teikiamos atskirai kiekvieno operatoriaus, bet tų paslaugų teikimui reikalinga infrastruktūra yra brangi ir mes prašėme Europos Komisijos leidimo“, –  sakė „Bitė Lietuvos“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys. Anot jo, tikėtina, kad gavus reikalingus leidimus dalis mokėjimų per naują platformą galėtų būti vykdomi jau šiemet. Visi trys mobiliojo ryšio operatoriai į bendrą įmonę investuotų lygiomis dalimis. Pasak „Bitė Lietuvos“ vadovo, prie bendros sistemos galėtų prisijungti ir kiti rinkos dalyviai, tačiau kol kas susidomėjimo niekas dar nepareiškė. „Tele2“ vadovas pabrėžė, jog EK sprendimas turi būti teigiamas, norint, kad momentiniai mokėjimai būtų patogūs vartotojams.

EK sprendimas turi būti teigiamas, norint, kad momentiniai mokėjimai būtų patogūs vartotojams.

„Jei kiekvienas operatorius darytų atskirai, žmonėms būtų nepatogu, parduotuvėms būtų ypatingai nepatogu. Šioje vietoje mums nėra reikalo konkuruoti, nes tai bendras šalies reikalas. Jei vis dėlto sprendimas bus neigiamas, reikės aiškintis toliau, suteikti papildomų duomenų. Bet, manau, nėra perspektyvų kurti sprendimus atskirai“, – kalbėjo P.Masiulis. Momentiniai mokėjimai yra viena iš Lietuvos banko strateginių krypčių, taip pat akcentuojamų ir parengtoje Nacionalinėje mokėjimų strategijoje, kuria siekiama didinti elektroninių atsiskaitymų mastą, skatinti konkurenciją mokėjimo paslaugų rinkoje, plėtoti mokėjimų infrastruktūrą, atitinkančią šiuolaikinių naudotojų poreikius. Tikimasi, kad šioje strategijoje numatytos priemonės paskatins Lietuvos gyventojus atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis ir iki 2020 m. elektroninių mokėjimo operacijų skaičius, tenkantis vienam gyventojui, padidės daugiau kaip du kartus – iki 300 operacijų per metus. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
2017 07 19 17:20
Spausdinti