Miesto ir regiono plėtros procesai – neatsiejama visos šalies vystymosi dalis. Tad socialiniai ir ekonominiai iššūkiai verčia ieškoti bendrų sprendimo būdų. Geriausių rezultatų galima pasiekti tada, jei visi suinteresuoti veikėjai dirba ranka rankon. Apie tai Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialas ir žurnalas IQ kvietė diskutuoti forume „Utena 2018: mokslo ir verslo jungtys“.
Kūrybinių industrijų centre „Taurapilis“ penktadienį vykusiame renginyje Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Lietuvos banko, Ūkio ministerijos atstovai pristatė ekonomines regiono ir visas šalies tendencijas bei didžiausius kylančius iššūkius, verslo ir mokslo įstaigų atstovai diskutavo apie tarpusavio bendradarbiavimą.
ES finansinė parama regionams – vienas svarbiausių investicijų šaltinių ne tik Utenos apskrityje, bet visoje Lietuvoje. Dėl šios priežasties forumas pradėtas tema apie būsimąjį ES biudžetą. Užduotį apie jį išsklaidyti mitus ėmėsi Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ekonomikos valdysenos pareigūnas Marius Vaščega. Jis tikino ES biudžetas didelė paspirtis Lietuvai ir jos regionams, tačiau jis nesprendžia visų problemų, nėra begalinis ir neišsenkantis.
Todėl, jo teigimu, yra ypatingai svarbu tiek Europos Komisijai, tiek valstybėms narėms aiškiai susidėlioti prioritetus bei žinoti vietas, kuriose ES finansinė parama sukuria didžiausią pridėtinę vertę.
Akcentas Utenos regionui: Europos Komisijos valstybėms narėms teikiamame biudžeto pasiūlyme yra atskira finansinė eilutė Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pabaigimo darbams. Tai, M. Vaščegos teigimu, svarbus išskirtinumas kitų šalių kontekste ir svarbus ateities laimėjimas Lietuvai.
Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos vadovo Gedimino Šimkaus teigimu, per 20 metų Lietuva padarė didžiulę pažangą: Lietuvos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartą 2017 m. siekė 78 proc. ES vidurkio (2004 m. jis buvo 49 proc.), darbo rinka kunkuliuoja, atlyginimų augimas pasiekė 10 metų rekordą, nedarbas žemumoje, auga gyventojų perkamoji galia.
Visgi jis pastebėjo, kad Lietuvos apskrityse šios pažangos vaisiai pasklido nevienodai. Regionai pagal pagaminamą vertę gerokai atsilieka nuo Lietuvos vidurkio. „Įvertinus pokytį tarp 2004 ir 2016 m., matome, kad auga Kauno ir Tauragės ekonominiai rodikliai, – sakė G. Šimkus. – Savo ruožtu Utenos regionas 2004 m. nuo Lietuvos vidurkio (bendruoju vidaus produktu vienam gyventojui – aut. past.) skyrėsi 16 proc., per pastaruosius metus jis pablogėjo 22 procentiniais punktais iki 38 proc. nuo Lietuvos vidurkio.“
Ministerijos prioritetai
Demografinė situacija Utenos apskrityje yra viena sudėtingiausių šalyje: reikia susitaikyti su didžiausia pensinio amžiaus gyventojų dalimi, didžiausiu nedarbo lygiu, santykinai nedidele darbo rinkoje aktyvių gyventojų dalimi. Tai esą lemia mažas gyventojų pajamas ir – paraleliai – mažą verslo aktyvumą.
Tai ūkio viceministro Mariaus Skuodžio teigimu, verčia kelti klausimus apie ilgalaikes demografines ir darbo rinkos tendencijas. Atsakydami į juos esą turime žvelgti dvejomis kryptimis: siekti daugiau efektyvumo šalies viduje ir kurti daugiau patrauklumo išorei.
Jis pastebėjo, kad sėkmės pavyzdžių Lietuvoje tikrai turime, tačiau kad jų būtų dar daugiau, yra reikalingi du kertiniai faktoriai: „infrastruktūra – ateidamas investuotojas turi turėti infrastruktūrą, jam turi būti tai pasiūlyta. Antras dalykas yra darbo jėga. Tam reikia švietimo sistemos, kuri pasirengusi reaguoti į besikeičiančią rinką.“
Todėl tarp ministerijos planų yra noras rengti specialistus, remiantis poreikio prognozėmis bei derinti tai su regionų prioritetinėmis plėtros sritimis, studijų vietas universitetuose ir kolegijose skirstyti įvertinus darbo rinkos paklausą.
Pranešėjas įvardino, kad šiuo metu ūkio ministerijos dėmesio centre yra tokie dalykai kaip aukštos pridėtinės vertės pramonė, talentų pritraukimas, taip pat migracijos sistemų tobulinimas. M. Skuodis akcentavo, kad ministerija siekia efektyvinti švietimo sistemą, užimtumo tarnybos veiklą ir darbuotojų perkvalifikavimą.
Tai, apie ką ne visuomet susimąstome
Kaip vienas iš investicijų sėkmės regionuose pavyzdžių buvo pristatyta medicininių kvėpavimo sistemų bendrovės „Intersurgical“ veikla. Kalbėdamas apie jos sėkmės faktorius, įmonės direktorius Sigitas Žvirblis apibendrino, kad darbuotojams yra svarbu užtikrinti galimybes gauti tinkamą atlyginimą lygiai taip pat kaip patogiai pasiekti savo darbovietę. Tai reiškia, kad tiek darbdavys, tiek valstybė turi galvoti apie transporto infrastruktūrą.
„Nenorėčiau mesti akmens į centrinės valdžios daržą, savivalda per dvidešimt penkerius metus neturėjo aiškios vizijos, kaip sukurti geresnė socialinę infrastruktūra, kaip vystyti gyvenamąjį fondą ir taip toliau“, – sakė S. Žvirblis.
Jo teigimu, šiuo metu „Intersurgical“ dirba virš 2300 darbuotojų. Didžioji dalis jų – iš Pabradės, Švenčionių ir Molėtų rajonų, tačiau net 150 keliauja iš Vilniaus. Transportavimo ir logistikos paslaugoms šiuo metu įmonė sumoka virš 10 milijonų eurų per metus. Tačiau sustoti neplanuoja: nuo šių metų pradžios virš 200 darbuotojų buvo įdarbinta iš Visagino bei Ignalinos. Visgi, planuojama, kad pastačius naują Visagino gamyklą, Visagino bei Ignalinos darbuotojai dirbs Visagine.
Skylės profesiniame mokyme
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu dideles įsidarbinimo galimybes turi tokių profesijų atstovai kaip baldžiai, medienos apdirbimo staklių operatoriai, mėsininkai, kepėjai, konditeriai. Visas šias specialybes galima įgyti Utenos kolegijoje, kitas, paklausą turinčias elektromechanikų, elektrikų, suvirintojų, siuvėjų ir vairuotojų profesijų atstovus ruošia Visagino, Anykščių Zarasų profesinio rengimo centrai.
Tačiau, kaip pastebėjo Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius dr. Vytautas Petkūnas, Utenos apskritis labai demografiškai susilpnėjusi. Prastesnius rodiklius demonstruoja tik Ukmergės regionas. „Duomenys rodo, kad Utenos regione turime apie 12 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų, tik tūkstantį abiturientų, – sakė pranešėjas. – Todėl turime galvoti, kaip patenkinti darbo rinkos poreikius.“
Kaip vieną iš galimybių jis prasiūlė vyresnio amžiaus žmonių, jau įgijusių vieną ar kitą specialybę, galimybes persikvalifikuoti. Tačiau per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemą šiuo metu veikiantys procesai neleidžia to poreikio užčiuopti ir patenkinti. Tad iššūkių, kaip spręsti problemas profesinio mokymo srityje – apstu.
Tą pastebėjo ir asociacijos INFOBALT „Akademija.IT“ kuratorius Andrius Plečkaitis. Kartu su kolegomis pradėję kalbėti apie poreikį mokyti programavimo profesinėse mokyklose, jie susidūrė su tokiais iššūkiais kaip išankstinės verslo nuostatos, formaliojo švietimo apribojimai ir reguliavimai, vyraujantis trumpas partnerių planavimo horizontas.
Visgi, jo nuomone, visa tai – išsprendžiama. Tereikia palaikymo ir padrąsinimo – ne tik iš kolegų, bet ir savivaldybės ar nacionalinės valdžios, taip pat verslo indėlio, dialogo ir įsipareigojimų laikymosi.
„Šiandien mes turime dvi veikiančias JAVA programuotojo ir programinės įrangos testuotojo rengimo programas, jas baigę yra 102 mokiniai, neskaičiuojant tų, kuriems programavimas buvo integruotas į mokymosi programas, – pasakojo A. Plečkaitis. – Džiaugiamės ir tuo, kad šiais metais trečdalis besimokančiųjų – merginos.“
Jo teigimu, nuo 2014 m. jaučiamos ženklios investicijos į profesinį mokymą atsipirko: daugėja įstojusių ir besimokančių skaičius, augo ir profesinio mokymo absolventų skaičius.
Investuoti į naujokus
Darbuotojus reikia ne tik ugdyti ar pritraukti, bet ir išlaikyti. Į tai įmonės deda daug pastangų ir tikina: tai iš tiesų atsiperka. Viena tokių pavyzdžių – bendrovė „Švyturys-Utenos alus“, investuojanti į darbuotojų saugumą, gerą emocinę būklę ir tokiu būdu užsitikrinanti lojalumą. Darbo stažo įmonėje vidurkis siekia vidutiniškai 13 metų.
Bendrovės žmogiškųjų išteklių verslo partnerė Lietuvai Julija Gedrimė IQ forume „Utena 2018: mokslo ir verslo jungtys“ sakė, kad svarbiausi dalykai, kuriuos akcentuoja kandidatai į darbo pozicijas, yra darni komanda, stabilus atlyginimas ir darbdavio požiūris į darbuotoją.
Todėl įmonė deda visas pastangas šiuos lūkesčius atliepti: aktyviai dirba su naujokų integracija, viešina darbuotojų kasdienybę socialiniuose tinkluose, atlieka darbuotojų nuomonės tyrimus, užtikrina rotaciją ir galimybes tobulėti, rengia šventes ir darbuotojų apdovanojimus.
