PixabayDažnai lyčių lygybė siejama su tolerancija, kvotomis ar feminizmu. Vis dėlto pirmiausia vyrų ir moterų skaičiaus balansas ir sąžiningi atlyginimai yra ekonominio augimo variklis – tai skatina ir įmonių, ir šalies progresą.
Nors priimta manyti, kad moterys nuo jaunystės suka galvą, ką rinktis – šeimą ar karjerą, statistiškai visoje šalyje daugiau dirba dailiosios lyties atstovių nei vyrų.
Nors skirtumas visai nedidelis (tarp rinkoje samdomų darbuotojų yra 695,7 tūks. moterų ir 679,1 tūkst. vyrų), skaičiai verčia susimąstyti apie dažnai moteriai primetamą namų šeimininkės vaidmenį, o vyrui – šeimos maitintojo. Duomenys rodo, kad bent jau Lietuvoje taip toli gražu neturėtų būti. Vis dėlto rinkoje vyro darbas apmokamas geriau nei moters.
Tiesa, šie statistiniai duomenys apie abiejų lyčių darbuotojų skaičių gali būti nežymiai iškreipti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, nuo 45 metų moterys yra aktyvesnės: jos dirba gerokai ilgiau – dažniau sutiksime 65 ar 70 metų darbingą senjorę nei senjorą, kurio, derėtų pastebėti, ir pensija yra didesnė.
Moteris – skyriaus vadovė, bet ne „big boss“
Nors moterų Lietuvoje dirba daug, visiška lygybe pasigirti negalime – išryškėja nelygiaverčiai santykiai organizacijose. Daug rečiau galima sutikti moterį, kuri būtų aukščiausios grandies vadovė. Bet moterys dažniau vadovauja smulkioms įmonėms ir biudžetinių įstaigų skyriams.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Donatas Paulauskas teigia, kad viešasis sektorius moterų karjerai Lietuvoje yra gerokai palankesnis negu privatus – pastarajame moterys įmonėms vadovauja kur kas rečiau.
„Viešajame sektoriuje, naujausiais 2018 m. duomenimis, tarp vadovų yra 60 proc. moterų, privačiame – 34 proc. Bet į šią statistiką įtraukiami visų lygių vadovai (skyrių, departamentų ir t. t.). Biržinių akcinių bendrovių valdybose moterų yra tik 12 proc., tarp generalinių direktorių – 17 proc.“, – pavyzdžių pateikia atstovas.
Kieno laikas brangesnis
Vyro, kaip šeimos maitintojo (o kitaip – žmogaus, gaunančio didesnę algą), statusas Lietuvoje vis dar yra pateisinamas. Kyla tik retorinis klausimas: jeigu moteris augina vaikus viena arba jeigu yra vieniša, bet rūpinasi ne tik savo atžalomis, bet ir tėvais, ar ji nėra maitintoja, kuri nusipelno lygybės?
Lietuvoje vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis 2017 m. siekė 15,2 proc., ES vidurkis – 16 proc. Taigi situacija buvo nežymiai geresnė už Bendrijos vidurkį. 2018 m. atotrūkis dar susitraukė – 14 proc.
„Mažėjimas labiausiai siejamas su išaugusiais viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimais, ypač feminizuotose srityse, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir švietimo. Tačiau ilgą laiką (net 6 metus iš eilės) atlyginimų atotrūkis tik didėjo, to nebuvo nė vienoje ES šalyje“, – į realybę grąžina D. Paulauskas.
Už lytį sumokės 70 proc. daugiau?
Pašnekovas sutinka, kad bendrai situaciją sunku būtų pavadinti gera. „Sodros“ duomenimis, žiūrint į darbo pajamų atotrūkį tarp lyčių, jis 2019 m. II ketv. buvo 16,6 proc., o kai kuriose profesijose (pvz., IT srityje tarp duomenų bazių projektuotojų) – net 70 proc.
„Žvelgiant bendrai, situacija nėra tragiška, bet, pažvelgus į atskiras sritis ir profesijas, matoma vis dar didelė atlyginimų nelygybė“, – komentuoja D. Paulauskas.
Nepaisant visą pasaulį apėmusio „Women in Tech“ (moterys technologijų srityje) judėjimo, kyla iššūkis lietuves įtraukti į IT ir kitų tiksliųjų mokslų sritį. Tikriausiai dar sudėtingiau būtų pakeisti visuomenės požiūrį į jų vadovavimą tokioms įmonėms.
Poreikis laužyti stigmas
Stambiose įmonėse arba tose srityse, kurias priimta laikyti vyriškomis, moterys susiduria su stigma – jeigu visa vadovų komanda yra vyrai, jiems psichologiškai yra neva sudėtinga priimti į savo kompaniją moterį – juk tai laužo visus bendravimo standartus, neva kyla klausimas, kaip būti griežtam.
Vis dėlto, kai stambių vadovų komanda įtraukia bent vieną moterį, įvyksta domino efektas – kitos kolegės, yrač jaunesnės, pradeda labiau pasitikėti savimi ir rodo daugiau iniciatyvos, norėdamos kopti karjeros laiptais.
Lygybė – prestižo ženklas
Nors daugeliui tai atrodo kaip iššūkis organizacijai, specialistai tikina, kad lygybės praktika gali suteikti tik pranašumų.
„Svarbu, kad patys darbdaviai imtųsi veiksmų. Lygybė ir įvairovė darbe pamažu tampa ne tik socialinės atsakomybės, bet ir prestižo, geros reputacijos ženklu. Lygiomis darbuotojų galimybėmis pradeda rūpintis didieji darbdaviai, bet norėtųsi, kad ir mažesnės įmonės matytų naudą. Pirmas žingsnis kiekvienai įmonei – išsiaiškinti, ką įmonėje galima patobulinti, kad lygios galimybės būtų užtikrintos faktiškai“, – aiškina lyčių lygybės ekspertas.
Jo žodžiais, yra priemonių, kurios valstybei padėtų greičiau pasiekti progresą lyčių lygybės srityje. Tai gali būti didesnis atlyginimų skaidrumas, kvotos biržoje kotiruojamų įmonių valdybose, lygesnis vaikų priežiūros ir namų buities darbų pasidalijimas, vaiko priežiūros atostogų lankstumas, neperkeliamo vaiko priežiūros atostogų laikotarpio užtikrinimas, darbo lankstumo skatinimas.
Pusiausvyra atneš trilijonų
Be teigiamų pokyčių visuomenėje, ekonomistai kalba ir apie pragmatinius lygybės pranašumus. Lygybė užtikrina ekonominę naudą valstybei – ji turi didelį teigiamą poveikį BVP.
Europos lyčių lygybės institutas skaičiuoja, kad, pagerinus lyčių lygybės padėtį iki 2050 m., ES šalių BVP vienam gyventojui padidėtų 6,1–9,6 proc., o tai prilygsta 1,95–3,15 trln. eurų.
„Lietuva yra tarp tų šalių, kurios turėtų didžiausią ekonominę naudą iš lyčių lygybės“, – apibendrina pokalbį D. Paulauskas. Jo teigimu, kalbant apie konkrečią sritį, didžiausią įtaką BVP turi didesnis moterų dalyvavimas STEM srityje (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika), kuri vis dar yra labai vyriška.
Jeigu lyčių segregaciją šioje srityje pavyktų reikšmingai sumažinti iki 2050 m., ES BVP vienam gyventojui padidėtų 2,2–3 proc.
