Vyriausybė, verslo atstovai ir profesinės sąjungos susitarė ateityje didinti atlyginimus, mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir skatinti kolektyvines sutartis. Pirmadienį pasirašytas tai numatantis trišalis susitarimas.

Dokumente numatoma, kad bus vadovaujamasi „geros valios, sąžiningumo, pasitikėjimo ir konstruktyvaus dialogo principais“, o dėl algų kėlimo žadamas dar vienas atskiras susitarimas. „Susitariame (...) atsižvelgiant į ekonomikos augimą, didinti darbuotojų darbo užmokestį (...), mažinti darbo jėgos apmokestinimą, perkeliant mokestinę naštą mažiau ekonomikos augimui žalingiems mokesčiams. Nedidinti bendros mokestinės naštos verslui“, - rašoma susitarime.

„Susitariame (...) atsižvelgiant į ekonomikos augimą, didinti darbuotojų darbo užmokestį (...), mažinti darbo jėgos apmokestinimą, perkeliant mokestinę naštą mažiau ekonomikos augimui žalingiems mokesčiams. Nedidinti bendros mokestinės naštos verslui“, - rašoma susitarime.

Skelbiamas siekis sudaryti dar vieną atskirą susitarimą mainais į darbdavių įsipareigojimą didinti darbo užmokestį, mažinti darbo užmokesčio apmokestinimą. Pagal susitarimą, iki kitų metų pabaigos bus parengtos šakos ar teritorinės kolektyvinės sutartys, kur veikia darbdavių organizacijos ir profsąjungos, o 2019 metais bus pradėtos derybos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties. Susitarimą pasirašė premjeras Saulius Skvernelis, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis bei dar penkių organizacijų vadovai. „Subalansuotas susitarimas“ „Manau, kad susitarimas yra labai geras, kompromisinis, subalansuotas ir tai atliepia visus mūsų einamuosius, karščiausius klausimus, stambiausias reformas, kurios yra numatytos“, – žurnalistams po sutarties pasirašymo sakė S.Skvernelis. Jis pabrėžė, kad susitarimas yra subalansuotas – verslui numatyti įsipareigojimai didinti atlyginimus atsižvelgiant į ekonomiką, priimti atskirus šakos, teritorines kolektyvines sutartis. Tuo metu švietimo, viešojo sektoriaus srityse, anot jo, didesnis vaidmuo natūraliai tenka Vyriausybei. „Žiūrint į susitarimą, kaip visumą, manau, kad yra išlaikytas balansas“, - komentavo S.Skvernelis. Susitarimo įgyvendinimą prižiūrės priežiūros grupė, į kurią narius deleguos visi pasirašiusieji. „Jei susitarimas bus nevykdomas arba susitarimai bus pažeidinėjami, tai bus indikuojama ministrų kabinetui ir tada priiminėsime sprendimus“, – sakė premjeras. S.Skvernelis pažymėjo, kad priežiūros grupė, be kita ko, vertins ir kas ketvirtį skelbiamus ekonomikos rodiklius bei stebės, kokie yra pokyčiai darbo užmokesčio rinkoje. „Kalbant apie darbo apmokėjimo naštos mažinimą – čia esminis dalykas yra. Taip, galbūt, šiais metais mums nepavyko įgyvendinti tų dalykų, bet kalbant apie mokestinę reformą, pertvarką, tikrai nesame pasitraukę nuo tos idėjos apie darbdavio ir darbuotojo mokesčių konsolidavimą, tokių būdu bandant sumažinti spaudimą darbo užmokesčiui“, – tikino S.Skvernelis. Nebešokdins privačių įstaigų Susitarimu dėl šalies pažangai būtinų reformų vadinamas dokumentas numato viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus optimizavimą ir nuoseklų viešųjų bei privačių sveikatos priežiūros įstaigų lygiateisiškumo didinimą. Premjeras paaiškino, jog pastaroji nuostata įpareigotų kontrolės institucijas nediskriminuoti privačių įstaigų griežčiau taikant įstatymus. „Matome indikacijas iš privačias paslaugas teikiančių įstaigų, kad ypatingai priežiūros ir kontrolės institucijos žiūri nevienodai. Toks planas yra, kad būtų nesvarbu, ar tai privati, ar viešoji įstaiga, teikianti sveikatos priežiūros paslaugas, įstatymai galioja vienodai visiems, ir tiek priežiūra, tiek kontrolė, administracinis spaudimas turi būti vienodas ir turi būti vienoda, ne prastesnė paslaugų kokybė“, – paaiškino S. Skvernelis. Jis pabrėžė, kad dabartinė paslaugų apmokėjimo tvarka nebūtų keičiama. Susitarime rašoma, kad kitų metų pirmąjį pusmetį Seimui bus pateikti įstatymų projektai, kad viešuosiuose pirkimuose būtų atsižvelgiama ir į įmonėse mokamą atlyginimą. Šalys įsipareigojo skatinti darbuotojus tapti profesinių sąjungų nariais, sudarant galimybę skirti dalį narių sumokėtų gyventojų pajamų mokesčio profesinėms sąjungoms, verslo atstovus – vienytis verslo organizacijose.

Šalys įsipareigojo skatinti darbuotojus tapti profesinių sąjungų nariais, sudarant galimybę skirti dalį narių sumokėtų gyventojų pajamų mokesčio profesinėms sąjungoms, verslo atstovus – vienytis verslo organizacijose.

Susitarime numatoma skatinti pozityvią nuomonę apie verslą ir užtikrinti subalansuotą trečiųjų šalių darbo jėgos patekimą į Lietuvos darbo rinką, optimizuoti imigracijos formalumų tvarkymo terminus bei procedūras. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.