PixabaySaudo Arabijai iššovus pirmuosius šūvius kainų kare, kuriuo šalis siekia padidinti užimamą pasaulio naftos rinkos dalį, naftos kainos pirmadienio ryte krito maždaug 30 proc., nors kiek vėliau šiek tiek atsitiesė.
Saudo Arabija sekmadienį sumažino savo naftos kainas labiausiai per pastaruosius 20 metų, davusi pradžią kainų karui, pranešė agentūra „Bloomberg“.
Praėjusios savaitės pabaigoje susitikę pagrindiniai pasaulio naftos gamintojai tarėsi dėl papildomo gavybos mažinimo, kuris leistų atlaikyti naujojo koronaviruso poveikį „juodojo aukso“ paklausai, tačiau Maskva atsisakė papildomai sumažinti gavybą.
Dėl to Saudo Arabija – pirmaujanti pasaulyje naftos eksportuotoja – balandį užsakovams pristatomos naftos kainas sumažino maždaug 20 procentų. Karalystė taip pat ketina padidinti „juodojo aukso“ gavybą.
Šie netikėti pokyčiai naftos rinkoje sutapo su sukrėtimu, kurį sukėlė plintančio koronaviruso paskatintas naftos paklausos pasaulio rinkoje mažėjimas, taigi padėtis, pasak analitikų, yra ypač pavojinga.
Saudo Arabija pradeda kovą dėl pirkėjų
Žinia apie Saudo Arabijos veiksmus naftos rinkoje pirmadienio ryte išprovokavo didžiausią per 30 metų kainų nuosmukį. Mažindama naftos kainas pirkėjams, Saudo Arabija tiesiai taikosi į Rusijos pozicijas rinkoje, JAV verslo dienraščiui „The Wall Street Journal“ pareiškė vienas iš Saudo Arabijos pareigūnų.
Tuo tarpu agentūrai „Bloomberg“ rinkos dalyviai pranešė, jog Rijadas taip pat kalba apie pasirengimą gerokai padidinti gavybą. Pasak „Bloomberg“ šaltinių, balandį Saudo Arabija naftos gavybą padidins nuo dabartinių 9,7 mln. iki 10–11 mln. barelių per dieną.
„The Wall Street Journal“ rašo, jog ateityje gavyba prireikus gali pasiekti ir 12 mln. barelių per dieną lygį.
Skalūnų naftos gamintojai lengvai nepasiduos
Naftos kainų griūtis įvyko tuo metu, kai JAV skalūnų sektorius išgyvena sudėtingą laikotarpį. Nors gavyba pastaraisiais metais augo ir Jungtinės Valstijos tapo pirmaujančia pasaulyje naftos gamintoja, didėjo ir įmonių skolų našta.
Daugelis gamintojų nesugebėjo pasiekti nuolatinio pelningumo lygio, o investuotojai vis garsiau reiškė nepasitenkinimą dėl nedidelės jų investicijų grąžos. Visgi, nepaisant rekordinio naftos kainų kritimo pasaulio rinkoje, gavyba Jungtinėse Valstijose bet kuriuo atveju smarkiai nesumažės.
„Mūsų nuomone, skalūnų naftos gavyba nesumažės taip greitai, kad pateisintų Rusijos lūkesčius“, – britų verslo dienraščiui „The Financial Times“ pareiškė konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ ekspertas Ayhamas Kamelis.
Tačiau daugelis JAV skalūnų naftos gamintojų gali susidurti su problemomis, kai mėgins pritraukti naują finansavimą ar refinansuoti skolas.
Paklausa ir pasiūla
Rinkos dalyviai nuogąstauja, jog, prasidėjus koronaviruso epidemijai, kuri sudavė skaudų smūgį oro ir kito transporto sektoriams, naftos paklausa pasaulyje 2020 metais sumažės – pirmą kartą nuo finansų krizės laikų.
Dėl šių nuogąstavimų naftos kainos ėmė smukti jau metų pradžioje.
Dėl to Saudo Arabija naftą išgaunančioms šalims pasiūlė pratęsti iki kovo pabaigos galiojantį susitarimą dėl gavybos ribojimo ir papildomai apkarpyti gavybą. Svarbiausia šiuo atveju buvo Rusijos pozicija.
Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkų – vadinamosios OPEC+ grupės – techninis komitetas praėjusią savaitę rekomendavo antrąjį ketvirtį papildomai sumažinti bendrą gavybą 0,6–1 mln. barelių per dieną.
Tačiau Saudo Arabija OPEC šalis įtikino, jog būtina imtis ryžtingesnių veiksmų ir rekomenduoti gavybą iki 2020 metų pabaigos papildomai sumažinti 1,5 mln. barelių per dieną.
Pasak informuoto agentūros „Interfax“ šaltinio, tokiam žingsniui buvo pasirengusios ne visos OPEC šalys, tačiau jos galiausiai stojo Saudo Arabijos pusėn. Tuo tarpu Rusija ir Kazachstanas buvo pasirengę svarstyti tik mažesnį papildomą kiekį. Galiausiai susitarimas taip ir nebuvo pasiektas.
Todėl nuo balandžio 1 dienos nustos galioti net dabartiniai OPEC+ gavybos apribojimai, pagal kuriuos bendra gavyba turi būti 1,7 mln. barelių per dieną mažesnė negu 2018 metų spalį.
Dabartiniai naftą išgaunančių šalių nesutarimai kelia ypač didelį nerimą, nes, plintant koronavirusui, pasaulio ekonomiką gali ištikti recesija, o tokiu atveju „juodojo aukso“ paklausa gerokai sumažėtų.
Praeityje kainų karai naftos rinkoje išprovokuodavo ilgalaikį ir didelį kainų smukimą. Pavyzdžiui, 1986 metais Saudo Arabija atsisakė gavybos ribojimo politikos ir dėl to naftos kainos galiausiai krito 70 proc. – nuo 32 iki vos 10 JAV dolerių už barelį.
Pirmadienį „Brent“ rūšies naftos kaina krito 10,28 JAV dolerio, arba 22,59 proc., iki 35,22 JAV dolerio už barelį.
O WTI rūšies nafta atpigo 9,86 JAV dolerio, arba 23,72 proc., iki 31,71 JAV dolerio už barelį.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
