Shutterstock„Smėlio doleris“ (angl. Sand dollar) gali skambėti kaip animacinio herojaus Kempiniuko Plačiakelnio naudojama valiuta, tačiau iš tiesų tai – Bahamose praėjusių metų pabaigoje išleista valstybinė kriptovaliuta, įdėmiai stebima tokių institucijų, kaip JAV iždo departamentas bei Europos, Kinijos ir Jungtinės Karalystės centriniai bankai. Finansų analitikams ir ekonomistams salynas su 390 tūkst. gyventojų tapo Petri lėkštele.
Kinija šiuo klausimu dirba jau nuo 2014 m., o 2021-ųjų vasarį 50 tūkst. gyventojų keliuose miestuose išdalijo 1,2 mln. eurų vertės skaitmeninių juanių ir pakvietė dalyvauti gyvame tyrime. Šis kinų eksperimentas – jau ne pirmas. Nuo 2020 m. skaitmeniniais triušiais galėjo pasijusti daugiau nei pusė milijono Kinijos gyventojų. Valstybei yra ko sunerimti – šiuo metu apie 93 proc. elektroninių atsiskaitymų Kinijoje atliekama naudojantis „AliPay“ ir „WeChat Pay“ platformomis, o tai reiškia, kad Kinijos centrinis bankas (Kinijos liaudies bankas) praranda fintecho kontrolę.
Švedija taip pat neatsilieka. Nuo 2017 m. valstybės centrinis bankas (Riksbankas) pradėjo tyrimus dėl valstybinės kriptovaliutos reikalingumo, o nuo 2020 m. kuria e. kronos platformą. Nors jos paleisti artimiausiais metais dar nenumatoma, Riksbankas jau dabar kalba apie smarkiai sumažėjusią popierinių banknotų paklausą ir dėl tobulėjančių technologijų spartėjantį elektroninių mokėjimų naudojimą. E. krona vartotojams pasiūlytų tuos pačius pinigus prieinamesniu būdu ypač ten, kur nėra galimybės naudoti grynuosius, prisidėtų prie jau egzistuojančios komercinių bankų elektroninių pinigų pasiūlos ir verte prilygtų vienai įprastai kronai.
Ne išimtis ir Europos centrinis bankas (ECB) – jis taip pat dar nepaskelbė konkrečios skaitmeninio euro gimimo datos, tačiau šiuo metu plėtoja jo koncepciją, vykdo apklausas visoje ES ir atlieka praktinius tyrimus.
