MuitinėGera naujiena – Lietuva papuola tarp Europos šalių, kuriose pernai sumažėjo nelegalių cigarečių suvartojimas. Mūsų šalis iškrito iš penketuko blogiausiųjų, bet vis dar lieka dešimtuke. Bendrai Europoje nelegali cigarečių rinka tik auga.
Tokius duomenis atskleidžia žinomos konsultacinės kompanijos KPMG tyrimas „Nelegalių cigarečių vartojimas Europoje 2023 m.“, kuris buvo pristatytas ketvirtadienį Briuselyje. Pasak tyrimo, kuris buvo atliktas 38 valstybėse, Lietuvoje nelegalių cigarečių dalis bendrame jų suvartojime 2023 m. sumažėjo 1,9 proc. ir tai žemiausia dalis nuo 2019 m. Mūsų šalis atsidūrė greta Kroatijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Ispanijos, Švedijos ir Ispanijos, kuriose nelegali tabako rinka traukėsi.
Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje sumažėjo nelegalių cigarečių suvartojimas – tai dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai sumažėję prekybos ir žmonių srautai bei griežtesnė sienų kontrolė. Nors Baltarusija išlieka pagrindinė nelegalių rūkalų tiekėja, tačiau įvežamų cigarečių kiekis nuo 2020 m. iki 2023 m. sumažėjo 160 mln. vienetų (nuo 0,55 mlrd. iki 0,39 mlrd. cigarečių).
Nelegalių cigarečių dalis Lietuvoje ir toliau yra didelė ir 2023 m. sudarė 17,3 proc. (valstybės biudžetas dėl to neteko 74 mln. eurų).
Taip pat didelę įtaką padarė mažėjantis rūkymo populiarumas: 2022-2023 m. bendras suvartotas cigarečių skaičius (legalių ir nelegalių) sumažėjo 6 proc. Vis dėlto Lietuvoje surūkoma 2,47 mlrd. cigarečių per metus.
Be to, nelegalių cigarečių dalis Lietuvoje ir toliau yra didelė ir 2023 m. sudarė 17,3 proc. (valstybės biudžetas dėl to neteko 74 mln. eurų). T.y. 2023 m. buvo surūkyta 430 mln. nelegalių cigarečių. Neteisėtų rūkalų dalis mūsų šalyje yra gerokai didesnė, nei kaimyninėse: Latvijoje – 13 proc., Estijoje – 11 proc., o Lenkijoje – tik mažiau nei 4 proc. Pastaroji Lietuvos kaimynė, kartu su Italija, kurioje nelegalios cigaretės sudaro mažiau nei 2 proc. visų suvartojamų, laikoma sėkmingos kovos su šešėline tabako rinka pavyzdys.
KPMG tyrimo pristatyme dalyvavęs Italijos žemės ūkio ir maisto pramonės asociacijos „Filiera Italia“ vadovas Luigi Pio Scordamaglia teigė, kad sėkmingos jo šalies kovos su nelegalių cigarečių rinka priežastys yra kelios: žemės ūkio (tabako augintojų) intergacija su legaliais tabako gamintojais; intensyvus šių bendradarbiavimas su teisėsauga ir stabili tabako teisinio reguliavimo aplinka.
„Manau, kad skirtumas tarp rinkų, kurioms sekasi gerai ir blogai suvaldyti nelegalią rinką, yra cigarečių apmokęstinimas, – Alfa.lt teigė ir PMI („Philip Morris International“) vyresnysis viceprezidentas išoriniams reikalams Christosas Harpantidisas. – Ypač esant situacijai, kai eiliniai visų Europos šalių piliečiai susiduria su didžiuliu finansiniu spaudimu. Jei didiname kainą per mokesčius, žmonės ieško kitų sprendimų. Taip yra. Todėl vyriausybės turi labai atsakingai valdyti mokesčių politiką, atsakingai, palaipsniui ir prognozuojamai kelti mokesčius cigaretėms, visada turėdamos omeny savo piliečių įperkamumo galimybes.(...) Dideli mokesčių pakilimai neatneša pajamų į biudžetą, bet tik skatina žmones naudoti pigesnį nelegalų produktą.“
L. P. Scordamaglia prisiminė kovos su nutukimo pavyzdį: kai kuriose šalyse buvo paskelbta kova su nutukimu ir kaip ginklas buvo pasirinktas mokesčių greitam maistui pakėlimas, tačiau po tam tikro laiko pasižiūrėta, kad nutukusių žmonių dalis dėl to tik išaugo.
Alfa.lt„Kitas dalykas, dėl kurio sumažėjo nelegalių cigarečių rinka, tai nauji tabako produktai. Tai leidžia žmonėms pereiti prie geresnių nei cigaretės alternatyvų. Šiuos produktus sunkiau suklastoti. Lietuvoje šių produktų procentas yra labai didelis ir tai suvaidino tam tikrą vaidmenį, kaip ir Graikijoje, Rumunijoje“, – kalbėjo Ch. Harpantidisas.
Vis dėlto labiausiai KPMG tyrime neramina tai, kad bendrai visoje Europoje nelegalių cigarečių rinka auga penktus metus iš eilės. Beveik kas dešimta cigaretė žemyne yra nelegali. Vien 2023 m. 27 ES valstybėse narėse buvo suvartota daugiau kaip 35 mlrd. nelegalių cigarečių. ES vyriausybės dėl to neteko maždaug 11,6 mlrd. eurų mokestinių pajamų, o tai, kaip pažymėjo Ch. Harpantidisas, yra vos ne ES gynybos biudžetas.
Anot ekspertų, neteisėta prekyba daro tiesioginį poveikį žmonių gyvenimui visoje Europoje. Dėl jos neteisėti ir prastesnės kokybės tabako gaminiai tampa lengvai prieinami – tai trukdo mesti rūkyti, kenkia jaunimo galimybėms netapti priklausomais nuo cigarečių. Be to, pajamos, gautos iš neteisėtos prekybos, dažnai padeda vykdyti kitus sunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, prekybą žmonėmis, korupciją ir pinigų plovimą. 2023 m. buvo aptikta 113 nelegalių cigarečių fabrikų 22 Europos šalyse.
Prancūzija ir toliau pirmauja reitinge kaip šalis, kurioje suvartojama daugiausiai nelegalių cigarečių visoje Europoje – 16,8 mlrd. nelegalių cigarečių ir apytikriai 7,3 mlrd. eurų prarastų mokestinių pajamų.
„Viena iš trijų Prancūzijoje surūkomų cigarečių yra nelegali“, – teigė Ch. Harpantidisas ir pridūrė: „Tačiau Prancūzija ir toliau kelia mokesčius tabakui, o tai atrodo neracionalu.“
Anksčiau šiais metais atlikta europiečių apklausa rodo, kad beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) respondentų sutinka, kad vyriausybės turi atsižvelgti į neteisėtą prekybą kaip į nenumatytas pasekmes, kai sprendžia, kaip reguliuoti ir apmokestinti tabako ir nikotino turinčius gaminius.
Ketvirtadienį paskelbtame tyrime „Nelegalių cigarečių vartojimas Europoje 2023 m.“ pirmą kartą nuo 2006 m. KPMG išplėtė apimtis ir į jį įtraukė visas Balkanų šalys. Dabar tyrimas, kurį užsakė PMI, apėmė 38 šalis: 27 ES valstybes nares, taip pat Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Kosovą, Moldovą, Juodkalniją, Šiaurės Makedoniją, Norvegiją, Serbiją, Šveicariją, Ukrainą ir Jungtinę Karalystę.
