500 mln. JAV dolerių vertinamos išmaniųjų atsiskaitymo sistemų įmonės „Revel Systems“ akcininkas Christopheris Ciabarra įsitikinęs, kad steigėjų netekusios bendrovės neretai išgyvena idėjų badą. Verslininką kalbino IQ ekonomikos apžvalgininkas Vilius Petkauskas.
– Visame pasaulyje bandoma atkartoti JAV Vakarų pakrantės verslo aplinką. Jūs įmonę taip pat steigėte ten. Kaip paaiškintumėt šio regiono trauką ir sėkmę?
– Manau, kad regiono sėkmę lemia ilgametė verslo bendradarbiavimo tradicija. Yra stiprus bendruomeniškumo jausmas. Kalbu ne apie norą įsiteikti potencialiems investuotojams, o apie realų ryšį su kitų pradedančiųjų įmonių steigėjais. Dėl to jaučiama idėjų sklaida, o tai traukia investuotojus. Bendruomeniškumas ir palanki kūrybiška atmosfera yra svarbios sudedamosios dalys, tačiau be investicijų idėjos liktų tik idėjomis.
Vakarų pakrantės sėkmė taip pat susijusi su jaunų verslininkų ambicijomis. Siekiama ne tik uždirbti. Kalifornijoje buriasi žmonės, kurie nori, kad jų idėjos pakeistų pasaulį. Pelnas, finansai ir kiti įprastam verslininkui svarbūs aspektai daugeliui čia kurį laiką lieka antrame plane. Skamba patraukliai, ar ne? Toks idėjinis lygmuo traukia žmones iš viso pasaulio, o sėkmės istorijos pakursto vadinamąją Silicio karštinę. Pasiseka toli gražu ne visiems, tačiau kuo daugiau bandančių, tuo daugiau pasiekusių užsibrėžtus tikslus.
– Itin staiga augantis verslas neretai „perkaista“ ir tai tampa pradedančiųjų įmonių Achilo kulnu. Kaip jūsų bendrovė susitvarkė su plėtros keliamais iššūkiais?
– Nesame stebukladariai, tad pakeliui į sėkmę susidūrėme su daugybe sunkumų, ne kartą klydome. Bet čia neįžvelgiu nieko blogo. Ne taip reikšminga, kiek ir kokių klaidų verslininkai padaro. Kur kas svarbiau, nesėkmė tampa atspirties tašku ar inkaru.
Pradžioje „Ravel Systems“ tebuvo viena iš milijono pradedančiųjų įmonių. Ieškojome investicijų, nuolatos trūko lėšų, tikėjomės pritraukti bet kokio kapitalo, samdėme pigią darbo jėgą. Tokį periodą pavadinčiau „Nežlugti bet kokia kaina“. Tai daugelio verslą pradėjusių žmonių kasdienybė.
Nušalinus įkūrėjus labai dažnai nebeįmanoma sėkmingai tęsti įmonės veiklos
Tuomet žiūrėdamas į išlaidų ataskaitas imi svarstyti, geriau samdyti vieną brangų specialistą ar keturis darbuotojus be patirties už mažesnį atlyginimą. Tikriausiai nesunku atspėti, kad darbo jėgos kaina ilgą laiką buvo svarbus veiksnys. Tačiau taupyti ne visada apsimoka.
Pradedantiesiems verslininkams reikia būti ypač atsargiems, nes žemas darbuotojų kvalifikacijos lygis dažniausiai pasireiškia dideliu klaidų skaičiumi. Kaskart suklupus prarandama laiko, pinigų ir netenkama investuotojų pasitikėjimo. Nesuvaldžius klaidų nesunku atsidurti finansiniame aklagatvyje.
Analizuodamas savo įmonės raidos istoriją, dabar verslą kuriantiems žmonėms patarčiau susitelkti į produkto ar paslaugos kūrimo proceso optimizavimą. Kalbu apie tinkamų specialistų ir priemonių pasirinkimą. Žinoma, reikia suprasti, kad visiškai išvengti klaidų nepavyks, bet jų skaičius tiesiogiai susijęs su gamybos išlaidomis.
Suprantu, kad tokios frazės atrodo nuvalkiotos ir skamba banaliai (juokiasi). Tačiau įsteigus įmonę netrūksta įvairiausių iššūkių, o elementarios tiesos neretai primirštamos. Reikia turėti omeny, kad susidūrus su rimtesniais sunkumais daugiausia nervų ir laiko kainuoja paprasčiausių problemų sprendimas.
– Vadovaujančius įmonės kūrėjus investuotojai neretai siekia pakeisti profesionaliais direktoriais. Ar jums svarbu išlaikyti verslo kontrolę?
– Mano nuomone, nušalinus įkūrėjus labai dažnai nebeįmanoma sėkmingai tęsti įmonės veiklos. Verslo idėja ir tolesnės plėtros vizija užgimsta bendrovių steigėjų galvose. Žinau ne vieną pavyzdį, kai, pasitraukus įmonę įsteigusiems asmenims, šios finansiniai rezultatai nėrė žemyn. Tai neturėtų stebinti, nes būtent steigėjai yra pirminė verslo varomoji jėga. Juk išėmę variklį negalime tikėtis, kad mechanizmas toliau puikiai veiks.
Aišku, pasitaiko ir tikrų triumfo istorijų, bet jas lemia įmonės brandos lygis. Jei bendrovės veikla stabili, įkūrėjus pakeitus profesionaliais vadovais verslas veikiausiai nesubliūkš, bet dažniausias tikėtinas tokio scenarijaus rezultatas – stagnacija. Beje, sprendimas pristabdyti klestinčios įmonės augimą investuotojams kartais gali būti netgi patrauklus.
Vis dėlto pirmaisiais veiklos metais visa kontrolė turėtų būti sutelkta verslo steigėjų rankose, nes jie tuo metu dega daugybe idėjų. Pašalinus įkūrėjus, užgniaužiamas kūrybinis potencialas.
Be abejo, klestinčio verslo vizija neįgyvendinama pernakt. Tai tęstinis procesas, o ir pati vizija kinta atsižvelgiant į rinkos padėtį. Įmonių kūrėjai geriau supranta, ko reikia jų verslui ir kaip ilgai brandintą viziją patobulinti nepakenkus pirminei idėjai. Neneigiu, kad kartais akcininkai išsisemia, o juos pakeitę samdomi vadovai pasiūlo įmonei naują perspektyvią kryptį. Tačiau tokie radikalūs pokyčiai turėtų vykti natūraliai.
– JAV nacionalinio saugumo departamente esate kalbėjęs apie būtinybę apsaugoti finansinius atsiskaitymus išmaniaisiais telefonais ir kitomis priemonėmis. Kokias saugumo spragas įžvelgiate?
– Pagrindinė problema susijusi su pamatu, kuriuo remiantis veikia interneto sistema. Kalbu apie standartinius duomenų perdavimo protokolų rinkinius, geriau žinomus TCP ir IP trumpiniais. Jie naudojami nuo pirmųjų interneto dienų. Tuomet negalvota, kad internetą pasitelksime finansiniams atsiskaitymams, todėl saugumas niekam nerūpėjo.
Dabar turime kurti papildomas priemones, reikalingas nesaugaus duomenų perdavimo būdui apsaugoti. Tai nelogiška. Kalbant statybų terminais, būtinas saugus, stabilus pamatas ir lengva konstrukcija, o ne atvirkščiai. Tiesa, pakeisti TCP ir IP protokolus yra daugiau nei sudėtinga. Nesileisiu į technines detales, tačiau pasakysiu, kad norint juos pakeisti reikėtų iš naujo sukonstruoti internetą. Tai įmanoma, bet ne artimiausioje ateityje.
Dėl elektroninių atsiskaitymų kyla ir daugiau problemų. Pavyzdžiui, mūsų kasos aparatai duomenis į pagrindinį serverį perduoda belaidžiu ryšiu. Jis nesaugus, todėl diegėme technologiją, kuri sukurtų uždarą duomenų perdavimo tinklą, koduotų informaciją ir tik po to siųstų ją į serverius.
Paprasčiau tariant, elektroninių atsiskaitymų saugumą užtikrinti įmanoma, tačiau dėl dabartinės technologinės bazės tai kainuoja papildomai. O daugiau išleisti nenori nei klientai, nei gamintojai.
– Technologijų žiniasklaida jūsų įmonę sieja su mažmeninės prekybos ateitimi. Kaip šio sektoriaus raidą matote jūs pats?
– Nesiimčiau vertinti viso sektoriaus, tačiau manau, kad ryškiausi pokyčiai susiję su didžiųjų duomenų analizės teikiamomis galimybės. Detali duomenų analizė vis dar siejama su stambiomis, platų parduotuvių tinklą turinčiomis įmonėmis, nes tam reikėjo atskirų departamentų ir milžiniškų investicijų.
Pingant technologijoms vis daugiau smulkiųjų ir vidutinių prekybos bendrovių naudojasi duomenų analizės teikiamais pranašumais. Parduotuvių savininkai turi galimybę stebėti, kiek kurioje parduotuvėje išleidžiama, kurie produktai populiariausi, kuriuo paros metu ateina daugiausia žmonių.
Paprasčiau tariant, tai susiję su veiklos procesų optimizavimu. Prognozuoju, kad ateityje rinkoje išliks tik tos įmonės, kurios įvertins duomenų analizės teikiamą potencialą. Tai bus ne prabanga, o būtinybė. Dabartinis laikotarpis ne veltui vadinamas informacijos amžiumi. Duomenų šaltinį sugebėję pažaboti verslininkai įgaus svarbų kozirį konkurencinėje kovoje.
—–
Ch. Ciabarra
• Gimė 1979 m.
• 2000 m. įgijo informatikos bakalauro laipsnį.
• 2004 m. Alvernijos (JAV) koledže įgijo vadybos magistro laipsnį.
• 2004–2011 m. vadovavo JAV skaitmeninio saugumo sprendimų įmonei „Network Intercept“.
• 2010 m. įkūrė „Revel Systems“.
• 2011 m. patentavo išmaniųjų atsiskaitymų sistemą.
