Gyvybės kosmose ieškotojai turi naują taikinį.

Neseniai atrastos septynios apytikriai Žemės dydžio planetos, besisukančios aplink vieną mažą žvaigždę, suteikia puikių galimybių ieškoti nežemiškos gyvybės už mūsų Saulės sistemos ribų, trečiadienį paskelbė tyrėjai. Visos septynios planetos yra maždaug vienodo dydžio ir masės, kaip ir mūsiškė. Jos beveik neabejotinai sudarytos iš uolienų, o trys patenka į zoną, kurioje gali būti skysto vandens, sakoma žurnale „Nature“ paskelbtoje studijoje. Aplink raudonąją nykštukę sukasi beveik vienodo dydžio planetos. (NASA/AP nuotr.) Itin svarbu, kad jos yra gana arti Žemės, o šios egzosistemos centrinis šviesulys – raudonoji nykštukė TRAPPIST-1, esanti Vandenio žvaigždyne, suteikia astronomams galimybę tyrinėti kiekvienos planetos atmosferą ir ieškoti tikėtinų biologinės veiklos pėdsakų. „Atlikome itin svarbų žingsnį pastangose surasti gyvybės anapus“, – sakė studijos bendraautorius Amaury Triaud, dirbantis Didžiosios Britanijos Kembridžo universitete. „Nemanau, kad iki šiol turėjome tinkamų planetų, kad tai išsiaiškintume, – sakoma jo pranešime spaudai. – Dabar turime tinkamą taikinį.“ Iš visų jau žinomų egzoplanetų sistemų TRAPPIST-1, esanti tik už 39 šviesmečių, turi didžiausią skaičių Žemės dydžio planetų, besisukančių aplink vieną žvaigždę. Be to, dauguma jų atrodo skriejančios „vidutinėje zonoje“ – ne per karštoje, kad vanduo išgaruotų, bet ir ne per šaltoje, kad visas vanduo virstų ledu. Šis atradimas papildo gausėjančius įrodymus, kad mūsų Paukščių Tako galaktikoje yra dešimtys milijardų pasaulių, nepanašių į mūsiškį, ir kad jų yra daug daugiau nei manyta anksčiau. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.