BNS FotoPasitikėjimas verslu Lietuvoje vis dar išlieka gana žemas. Vasario ir kovo mėnesiais Lietuvos verslo forumo ir tyrimų bendrovės RAIT inicijuotas tyrimas atskleidė, kad 28 proc. respondentų verslo institucijas vertina teigiamai, 45 proc. – neutraliai, 20 proc. – neigiamai. Pagal tarptautinį Edelmano pasitikėjimo barometrą Lietuva neišsiskiria iš bendros tendencijos, kai visuomenė labiau pasitiki verslu nei valstybės institucijomis ar žiniasklaida. Tačiau 28 proc., palyginti su 28 valstybėse atlikto Edelmano barometro vidurkiu (61 proc.), yra prastas rodiklis.
„Aišku, šaukštas deguto gadina statinę medaus, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. – Kai kurie įvykiai praeityje galbūt atrodo labai negatyviai. Iki šiol ir pati valstybė nebuvo ta, kuri labai pasitikėjo verslu, nors visa ekonomika laikosi būtent ant verslo ir jo sumokamų mokesčių.“
Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis išliko optimistiškesnis. Jo nuomone, teigiamus ir neutralius apklaustųjų atsakymus būtų galima vertinti bendrai, o tai, kad verslą neigiamai vertina vos 20 proc. visuomenės, yra gana geras rezultatas.
Asociacijos „Investors‘ Forum“ ir iniciatyvos „Baltoji banga“ komunikacijos vadovė Monika Banevičiūtė teigė, kad palyginti prastą visuomenės požiūrį į verslą lėmė keli dalykai. Pirma, šalies verslo tradicijos Lietuvoje formavosi dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, valstybei tik atgavus nepriklausomybę. „Ir valstybė, ir gyventojai turėjo geriausiu atveju miglotą įsivaizdavimą apie tai, kas yra šiuolaikinis verslas ir kaip jis kuriamas, – aiškino pašnekovė. – Išgyvenome laukinio kapitalizmo, privatizacijos laikotarpius, metą, kai, rodos, buvo galima viskas.“ Tačiau, kol sugebėjome sukurti taisykles ir susiformavo požiūris, kad siekiant verslo sėkmės toli gražu tinka ne viskas, įsivyravo verslo etikos standartai: „Žala reputacijai buvo padaryta ir to padarinius jaučiame dar šiandien.“
