Finansų ministerijai parengus mokesčių pakeitimus, Ūkio ministerija siūlo keisti įmonių pelno apmokestinimo sistemą – jį apmokestinti tik tuo atveju, kaip pelnas yra paskirstomas akcininkams.

Taip pat siūloma taikyti „Sodros“ įmokų lubos startuoliams bei išsaugoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams, teigiama Ūkio ministerijos pranešime. Anot ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus, pritarus siūlomiems pakeitimams, įmonėms, kurios reinvestuotų pelną, neatsirastų prievolė mokėti pelno mokestį. „Tokiu būdu žengtume Latvijos ir Estijos pavyzdžiu, suvienodindami mokestines lengvatas Baltijos valstybių regione ir atverdami galimybes konkuruoti dėl investicijų. Ši mokestinė lengvata ženkliau prisidėtų prie sulėtėjusio produktyvumo augimo, kadangi skatintų investicijas ne tik į technologinį atsinaujinimą, inovacijas, bet ir gamybos ir paslaugų proceso patobulinimus, kompetencijų ugdymą ir kitų įmonės konkurencinių pranašumų stiprinimą“, – pranešime sakė M.Sinkevičius.

Tokiu būdu žengtume Latvijos ir Estijos pavyzdžiu, suvienodindami mokestines lengvatas Baltijos valstybių regione ir atverdami galimybes konkuruoti dėl investicijų.

Jo teigimu, toks pelno apmokestinimo modelis užtikrintų aiškų pelno mokesčio administravimą, neliktų poreikio atskiroms pelno mokesčio lengvatoms, būtų sudaromos vienodos sąlygos skirtinguose sektoriuose veikiančioms įmonėms. Finansų ministerija 100 proc. pelno mokesčio lengvatą siūlo taikyti tik į technologijų atnaujinimą investuojančioms įmonėms (dabar joms taikoma 50 proc. lengvata), be to, 5 proc. pelno mokestį siūloma taikyti išradimų komerciniam naudojimui. Ūkio ministerija taip pat siūlo startuoliuose dirbantiems žmonėms įvesti vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio „Sodros“ įmokų lubas. Anot ministerijos, startuoliai daugiausiai veikia pritraukę rizikos kapitalo fondų investicijas, dažnai dalis investicijų ateina iš ES struktūrinių fondų, tačiau didelė dalis investuotų lėšų panaudojama darbo jėgos apmokestinimui, o ne verslo plėtrai ar produkto vystymui. M.Sinkevičiaus teigimu, įvedus „Sodros“ lubas, startuolių bendruomenė galėtų didesnę investicijų dalį panaudoti aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimui, aukštos kvalifikacijos ir gerai apmokamų darbo vietų steigimui, sėkmingiau konkuruoti dėl talentų tarptautinėje erdvėje. Panaši lengvata galėtų būti taikoma ir tyrėjams.

Naštos nekurtų

Ūkio ministerijos skaičiavimais, šis siūlymas nesukurtų „Sodros“ biudžetui didelės mokestinės naštos. Šiuo metu Lietuvoje veikia kiek daugiau nei 320 startuolių ir yra iki 50 startuolių, kuriuose vidutinis atlyginimas yra didesnis nei Lietuvos vidutinis darbo užmokestis. Įvedus Sodros lubas, įmokos sumažėtų 2,8 mln. eurų, o tai sudarytų mažiau nei dešimtadalį procento visų Sodros įplaukų. Siūloma, kad ši lengvata įsigaliotų priėmus Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimus, kuriuose būtų integruotas ir startuolių apibrėžimas bei aiškiai apibrėžti kriterijai ir laikotarpis šios lengvatos taikymui. Ūkio ministerija taip pat nepritaria ketinimui naikinti lengvatą viešbučiams ir laikosi pozicijos, kad nustačius 21 proc. PVM tarifą apgyvendinimo įstaigoms, Lietuvos viešbučiams net du kartus pablogėtų konkurencinės sąlygos Latvijos, Estijos ir Lenkijos atžvilgiu bei sumažėtų viso šalies turizmo sektoriaus konkurencingumas. Dabartinis 9 procentų Lietuvos apgyvendinimo paslaugų PVM tarifas atitinka Baltijos šalių regiono lygį (Lenkijoje jis yra 8 proc., Latvijoje 12 proc., Estijoje 9 proc.) Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.