Ketvirtoji pramonės revoliucija – jau ant slenksčio. Jos pažadus matome ir šiandien, bet privalumus ir trūkumus pašaliniam stebėtojui apčiuopti gali būti sudėtinga. Suskaidėme šią koncepciją tarsi abėcėlę – galbūt tai padės geriau suprasti, į ką viltingai žiūri ekspertai, verslininkai ir vizionieriai.
Automobiliai. Įvairių šalių keliuose išbandomas savivaldis transportas pakeis ne tik lengvųjų asmeninių automobilių savininkus, bet ir sunkvežimių vairuotojus. Ši nauja technologija turėtų sumažinti eismo įvykių skaičių, kamščius keliuose, pagreitinti logistikos srautus.
Savivaldžius automobilius šiandien tobulina ne tik kone visos pagrindinės automobilių gamintojos nuo „Volkswagen“ iki „Ford“, tačiau ir tokie didieji elektroninių technologijų rinkos žaidėjai kaip „Google“, „Apple“ ir „Samsung“. Bendrovės „Tesla“ ir „Daimler“ jau išbandė savivaldį sunkvežimį, o kai kurios įmonės (pavyzdžiui, „Rolls-Royce“) lipdo savivaldžių laivų proveržio pamatus.
Biotechnologijos naudoja naudingas gyvų organizmų ar jų dalių savybes ir šių pagrindu kuria naujus produktus: vaistus, maistą, ekologiškas chemines medžiagas, biokurą ir kita. Reikšminga sritimi taps medicinos, žemės ūkio ir pramoninės biotechnologijos – galime tikėtis transplantacijai auginamų organų, dirbtinės mėsos ar plačiau taikomos kamieninių ląstelių terapijos. Prognozuojama, kad bendra biotechnologijų rinkos vertė 2025 m. sieks 727 mlrd. JAV dolerių.
Centrai. Pirmoji pramonės revoliucija prasidėjo Anglijoje, antrosios ištakos buvo JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje. Nors geriausi protai šiandien susitelkę įvairiuose pasaulio mokslo slėniuose (iš kurių garsiausias – Silicio), ketvirtoji pramonės revoliucija bus globali, nors ir vyks nevienodu greičiu. Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje pažymima, kad šiandien iš pokyčių daugiausia išloštų ne tik ekonomikos galiūnės, bet ir tokios gana nedidelės valstybės kaip Čekija, Švedija, Singapūras ar Danija.
Dirbtinis intelektas (DI). Tai vienas kertinių (ir laukiamiausių) šios revoliucijos variklių. Iki šiol įvairūs mechanizmai ir robotai galėjo atlikti nesudėtingus darbus, tačiau DI gebėjimas mokytis, įvertinti situaciją ir kai kuriose srityse beveik visapusiškai pakeisti žmogų taps ženklu, kad įžengėme į naują erą.
Šiuo metu vyksta įnirtingos DI tobulinimo lenktynės. „McKinsey Global Institute“ duomenimis, technologinės bendrovės, tarp kurių ir IT milžinės „Baidu“ bei „Google“, 2016 m. DI plėtrai išleido nuo 20 iki 30 mlrd. JAV dolerių.
Etika. Naujasis proveržis neišvengiamai kels ir daug etinių klausimų, į kuriuos anksčiau ar vėliau teks atsakyti. Ar tūkstančius scenarijų per sekundę galinčio įvertinti savivaldžio automobilio prioritetas eismo įvykyje turi būti vairuotojo ar pėsčiojo saugumas? Kur riba, iki kurios galima eksperimentuoti su žmogaus kūnu? Jei bus rastas būdas sujungti smegenis su prietaisais (šią galimybę tiria tokios bendrovės kaip „Neurolink“) ir išsaugoti atmintį tarsi paprastą failą, kokie įstatymai turės apsaugoti asmens privatumą? Ar robotai turi gauti teisę žudyti?
Futurologija. Jei atmestume tarpžvaigždinius skrydžius, tai, kas rašoma XX a. vidurio mokslinės fantastikos knygose ir vaizduojama filmuose, po truputį taps realybe. Nors futurologija – praeities ir dabarties tendencijų tyrimas siekiant prognozuoti ateitį – vertinama nevienareikšmiškai, futurologų įžvalgos ar netgi mokslinės fantastikos kūrėjų darbai gali praversti įsivaizduojant ateities problemas, tarkime, ginčus dėl DI teisių ar pajamų paskirstymo visuomenėje, kurioje dirbti reikės vis mažiau.
Ginkluotė. Kariuomenė visuomet domėjosi naujausiais mokslo išradimais ir dažnai pritaikydavo juos savo reikmėms. Jau naudojami atakų dronai ir robotai išminuotojai – tik pradžia. Ateityje kariams padės nešuliniai robotai, bus naudojamos tobulesnės ir tikslesnės atpažinimo sistemos, išmanioji gydanti karių apranga, taip pat spėjama, kad DI padės ir kuriant ginkluotę.
JAV kariuomenė, didžiausia pasaulyje išlaidūnė gynybos reikmėms, pernai didiesiems duomenims (angl. Big data), DI ir debesų kompiuterijai skyrė 7,4 mlrd. dolerių. Tai 32 proc. daugiau nei prieš penkerius metus.
Herojai. Ankstesnes revoliucijas vedė šimtai tūkstančių protų, tačiau istoriškai jos siejamos su konkrečiais žmonėmis. Pavyzdžiui, pirmoji Anglijoje kilusi pramonės revoliucija į žmonijos atmintį įrašė tokias asmenybes kaip Edmundas Cartwrightas ir Jamesas Wattas, viena ryškiausių antrosios revoliucijos asmenybių yra konvejerį gamyboje pritaikęs Henry Fordas. „Intel“ įkūrėjas Gordonas Moore’as bus prisimenamas dėl jo vardu pavadinto bendrą kompiuterių galią nusakančio dėsnio.
Kas taps kultinėmis ketvirtosios pramonės revoliucijos asmenybėmis? Galbūt šia tema nuolat kalbantis Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas Klausas Schwabas ar elektromobilių industrijai stiprų postūmį suteikęs Elonas Muskas?
Inovacijos. Technologinės inovacijos yra priemonė įmonėms pagerinti savo rezultatus ir sėkmingiau varžytis su konkurentais. Jų svarba tik didės – inovacijos laikomos vienu pagrindinių ketvirtosios pramonės revoliucijos variklių.
Šiais metais paskelbtoje ataskaitoje „Europos inovacijų švieslentė 2017“, vertinančioje tokias sritis kaip viešosios išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, mokslininkų akademinis indėlis ir patentai, Lietuva ES stovi 16 vietoje tarp Estijos ir Ispanijos.
Pramoninio roboto ranka. (Pixabay nuotr).
Jutikliai. Jutikliai (angl. sensors) šiandien gali fiksuoti ne tik vaizdą, garsą ar judesį, bet ir aptikti įvairias chemines substancijas, magnetinius laukus ir kita. Iki šiol veikę kaip elektroninių prietaisų jutimo organai, patobulėjus dirbtinėms smegenims jie galės dar efektyviau padėti žmonėms. Pavyzdžiui, analizuojant prietaisų tinklą ir pritaikius algoritmus bus galima numatyti ir „ateitį“ – prognozuoti, kada konkretus prietaisas suges ar susidurs su problemomis.
Rinkos tyrimų bendrovės „Allied Market Research“ duomenimis, jutiklių rinka iki 2022 m. turėtų augti daugiau nei 10 proc. kasmet, kol pasieks 241 mlrd. dolerių vertę.
Kompiuteriai. Trečiosios revoliucijos pagrindu tapę kompiuteriai ir toliau darys didžiulę įtaką, tačiau kartu tikimasi, kad plėtos ir naujus pajėgumus. To pažadu tapo kvantinė kompiuterija. Šie kompiuteriai dar kuriami, tačiau jų poreikis didžiulis. Kvantiniai kompiuteriai turėtų milijonus kartų daugiau galios, bet naudotų mažiau energijos. Puslaidininkių pramonės asociacijos duomenimis, jau 2040 m. pradės trūkti elektros energijos visiems prietaisams aprūpinti. Būtent todėl lenktyniaujama dėl kvantinių kompiuterių kūrimo ir pritaikymo komercinėms reikmėms.
Lietuva. Su gamybą geriau automatizavusiomis tokiomis valstybėmis kaip Vokietija lygintis negalime ir Silicio slėnio neturime. Buvusias revoliucijas praleidome vilkdamiesi iš paskos, dabar atsakingi politikai bent jau kalba apie būtinybę neatsilikti. Lietuvoje įsteigta Nacionalinė pramonės konkurencingumo komisija „Pramonė 4.0“, įkurta Robotikos asociacija ir keletas automatizavimo bendrovių. Verslas gamyboje nors ir lėtai, tačiau pragmatiškai diegia naujus sprendimus.
Vis dėlto reikėtų didesnių apsukų. Technologijų įmonės „Elinta“ vadovo Vytauto Jokužio teigimu, 2017 m. Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų teko du pramoniniai robotai. Tai – mažiau nei 600 pramoninių robotų visoje šalyje, o, pavyzdžiui, Suomijoje 10 tūkst. gyventojų jų jau dabar tenka šešiasdešimt. Didėjanti automatizacija svarbi šalies pramonės ateičiai, nes dėl gyventojų senėjimo sumažės dirbančių žmonių.
Minimalūs poreikiai. Automatizuotų darbo rinkos elementų poreikiai yra minimalūs. Automatizuotos gamyklos „darbuotojams“ nereikia rūkymo pertraukėlės ar miego. Savavaldis automobilis neišlies pykčio ir nedarys „stabdžių testų“, net jei bus įžūliai aplenktas. DI robotai ir programos ne tik visą parą gali teikti pagalbą klientui, bet ir vienu metu aptarnauti kur kas daugiau žmonių. Visa tai lems mažesnius bendrovių kaštus ir didesnį efektyvumą.
Nedarbas. Didesnė automatizacija neišvengiamai kelia klausimą, kas nutiks su žmogiškąja darbo jėga. Jei robotas atims ne tik mano, bet ir kaimyno darbo vietą, kur reikės ieškoti pinigų išgyventi? „McKinsey Global Institute“ prognozuoja, kad 2030 m. iki 800 mln. pasaulio darbo vietų (o tai penktadalis darbo jėgos) bus paveikta automatizacijos ir robotizacijos.
Vieni ekspertai ramina, kad kalbų apie milžinišką nedarbą kildavo kiekvieną kartą keičiantis technologijoms, tačiau tuo pat metu atsirasdavo naujų su pokyčiais susijusių profesijų. Kiti ragina pradėti svarstyti modernius būdus būsimam nedarbui valdyti.
Optimizacija. Automatai ne tik nemiega, bet ir atlikdami nuobodžias pasikartojančias užduotis beveik nedaro klaidų. Štai srityse, kurios vis dar pavaldžios išskirtinai mūsų intelektui, žmogiškosios klaidos yra didelis gamybos trukdis. Technologinių tyrimų bendrovė „Vanson Bourne“ savo ataskaitoje skelbia, kad 23 proc. neplanuotų gamybos stabdymų įvyksta dėl žmogiškosios klaidos.
Pramonės revoliucijos. Istorijoje būta trijų pramonės revoliucijų. Pirmoji prasidėjo XVIII a. viduryje, kai pirmiausia buvo mechanizuota tekstilės pramonė, o vėliau ir kitos sritys. XIX a. viduryje – XX a. pradžioje, kai atrastas pigus plieno liejimo būdas ir ištobulinta konvejerinė gamyba, įvyko antroji pramonės revoliucija. Apie 1950–1960 m. gamyboje pradėjo plisti automatizacija, kompiuteriai ir kiti elektroniniai sprendimai, o dabar žengiame į ketvirtąją fazę, atnešančią mums robotus, DI, didžiuosius duomenis ir dar daugiau ateities išradimų.
Robotizacija. Tai viena esminių naujosios gamybos krypčių. Gamybos automatizacija iš dalies buvo būdinga ir ankstesnėms pramonės revoliucijoms, tačiau naujosios technologijos padės ne tik gaminti produktus, bet ir juos sandėliuoti, pervežti ir netgi parduoti. Ateities gamyba – tai nepertraukiamas konvejeris, veikiantis praktiškai be žmogaus ir našumą iškelsiantis iki naujų aukštumų.
Vis dėlto nereikia įsivaizduoti robotų kaip mokslinės fantastikos filmuose – jie ne tik kuriami vienai itin specifinei užduočiai atlikti, bet ir gali būti fiziškai nematomi. DI robotai bus naudingi verslo administravimo srityje: galės rūšiuoti duomenis, internetu bendrauti su žmonėmis, atsakyti į skambučius, spręsti klientų problemas. Globali gamybinių robotų industrija auga ketvirtus metus iš eilės – Pasaulinės robotikos federacijos duomenimis, 2016 m. parduota 294 tūkst. robotų, daugiausia Azijos šalyse.
Skaitmenizacija šiandien vienas labiausiai apčiuopiamų ketvirtosios pramonės revoliucijos pamatų. Ne visoms įmonėms reikės futuristinių gamybos staklių. Daug mažesnėms bendrovėms kylančių iššūkių išspręs skaitmenizuoti administraciniai procesai, pavyzdžiui, skaitmeninis logistikos planavimas, didžiaisiais duomenimis paremtos gamybos išteklių kainos prognozės, tvarkomi dokumentai ir panašiai. Šie pokyčiai darbuotojams turėtų patikti – robotas gali atimti darbo vietą, o skaitmenizacija tik palengvins nuobodžias užduotis.
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ atstovų teigimu, skaitmenizacija ne tik padidins įmonių efektyvumą, bet ir neišvengiamai ruošia dirvą naujai paklausiai profesijai – skaitmenizavimo specialistams.
Švietimas. Ateityje švietimo reikmės neišvengiamai keisis – gerokai išaugs tiksliųjų mokslų profesijų poreikis, taip pat bus vertinamas kūrybiškumas. Ši revoliucija pirmiausia palies pasikartojančius gamybinius procesus ir tai blogos žinios gamyklų darbininkams. Prognozuojama, kad ilgiausiai išsilaikys tos profesijos, kurios bus paremtos sklandžiu bendravimu, abstrakčiu mąstymu ir vaizduote – to iš žmogaus kol kas neatimsi.
Mažiausiai automatizacija grasina tokioms profesijoms kaip pradinių klasių mokytojai, socialiniai darbuotojai, darbo dar ilgai neturėtų prarasti ir kai kurie medicinos sektoriaus darbuotojai, pavyzdžiui, odontologai.
Tinklas. Vykstant ketvirtajai pramonės revoliucijai bendravimo svarba liks labai didelė. Interneto ryšiu bendraus ne tik žmonės, bet ir daiktai. Jie bus sujungti į vieną tinklą, vadinamą daiktų internetu (angl. IoT, Internet of things). Internetas iš kompiuterių šiandien persikraustė ne tik į telefonus, bet ir transporto priemones, laikrodžius, kitus prietaisus, todėl jie galės dar glaudžiau sąveikauti teikiant paslaugas ir perkant produktus.
Bendrovė „Ericsson“ prognozuoja, kad iki 2022 m. pasaulyje bus apie 18 mlrd. daiktų interneto prietaisų. Į šį skaičių net neįeina mobilieji telefonai ir kompiuteriai.
Rankos kuria prietaisus, o šie – naujas rankas. (Pixabay nuotr.)
Unikalumas. Dėl trimačių (3D) spausdintuvų sumažės produktų gamybos kaštai, todėl išsiplės prekių pasiūla – unikalų produktą beveik nedidinant išlaidų bus galima pasiūlyti kiekvienam pirkėjui. 3D spausdintuvams užteks skaitmeninio brėžinio ir tas pats prietaisas galės pagaminti personalizuotų įrankių, protezų, detalių ar kitų objektų.
Tyrimų bendrovė „Markets and Markets“ prognozuoja, kad 2023 m. pasaulinė 3D spausdintuvų rinkos vertė sieks 32,78 mlrd. dolerių.
Visuomenė. Įsigalėjusios technologijos keis visuomenės santvarką ir darbo rinką. Be jau minėto nedarbo problemos, realu, kad trumpės darbo diena. Greičiausiai gyvensime ilgiau ir sveikiau, nes didžiaisiais duomenimis ir nanotechnologijomis naudodamasi ateities medicina gydys ne tik esamas ligas, bet ir prognozuos būsimų negalavimų riziką. Lengviau susikalbėsime su kitomis kultūromis, nes DI padės realiu laiku ir sklandžiai vertėjauti. Galbūt sulauksime ir padorių robotų politikų.
Žmogus. Mikroschemų implantai, androidai, kiborgai ir laboratoriniai mutantai arčiau nei bet kada. Natūralu, kad įvertinus visas inovacijų teikiamas galimybes kyla ir esminis klausimas – o kas yra žmogus? Kai kurie vizionieriai pranašauja ir evoliucinį virsmą: iš Homo sapiens virsime Homo evolutis arba, kaip spėja britų futurologas Ianas Pearsonas, Homo optimus.