BNSKlaipėdos uosto krova per pirmus tris šių metų ketvirčius susitraukė apie 19 proc. Nors tai mažiau nei 35 proc., kaip šiais metais prognozuoja Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija (KVJUD), tendencija aiški – uostas nebėra tranzitinis Baltarusijos trąšoms ir iš eksporto vis labiau tampa importo uostu.
Nepaisant praradimų, ne viskas blogai: suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krova augo 61 proc., jūrų konteinerių (TEU) – beveik 58 proc. Atsigauna ir naftos bei naftos produktų krova – ji šiemet padidėjo 12,5 proc.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis mano, kad, geopolitinei situacijai iš naujo formuojant tarptautines transporto grandines, turime laiku „įšokti į traukinį“. „Pasaulinės rinkos tendencijos rodo konteinerinės krovos augimą, be to, keičiasi kuro (naftos, dujų, anglių) importo kryptys, spartinama atsinaujinančiosios energetikos plėtra, todėl uostai gali tapti naujų investicijų vieta“, – IQ sakė ministras.
Politikas pabrėžė, kad vienas svarbiausių konkurencinį pranašumą lemiančių veiksnių – uosto infrastruktūra ir jos pritaikymas prie kintančių tendencijų rinkoje. „Mūsų tikslas – dar labiau diversifikuoti Klaipėdos uosto veiklą ir krovinių struktūrą pagal krovinių kilmės šalis, klientus, rinkas, kartu plečiant jūrinės inžinerinės pramonės veiklą uoste. Siekiame, kad Klaipėdos uostas stiprintų savo kaip regioninio krovinių paskirstymo centro pozicijas, be to, uostas turi būti pasirengęs vėjo elektrinių plėtrai Baltijos jūroje ir tapti konkurencingu šios rinkos dalyviu“, – teigė M. Skuodis.
