Partneriais tapę mokslininkai ir verslininkai sulaukia abipusės naudos
Pažangūs technologiniai prietaisai jau tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, tačiau lietuviai vis dar nedažnai gali pasigirti esantys vienos ar kitos inovacijos kūrėjai. Apie būtinybę aktyviau bendradarbiauti verslui ir mokslui kalbama dešimtmečius, ir pagaliau šioje srityje matomi pažangos ženklai. Kai kurie inovatyvūs produktai, pavyzdžiui, liofilizuoti (džiovinti šalčiu) vaisiai ir uogos, naujos natūralios kosmetikos priemonės, jau siūlomi vartotojams.
Evelina Vainorienė, verslo ir mokslo bendradarbiavimą skatinančio projekto „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga (MITAP II)“ vadovė, pripažįsta, kad verslas, ieškantis, kaip patobulinti vieną ar kitą produktą, ne visada randa kelią į mokslo įstaigą, kur sulauktų pagalbos. Kita vertus, ir mokslo bendruomenei komercializuoti savo projektus gana sudėtinga. Pasak E. Vainorienės, universitetų atstovai dažnai skundžiasi, kad jiems trūksta gebėjimų ir galimybių platesnei pasaulio auditorijai pristatyti savo paslaugas ir kuriamas naujoves.
Esame lyg verslininkai, atstovaujantys mokslui, tie, kurie sugeba parduoti savo idėją.
Vieną tokių galimybių siūlo kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“. Jo direktorius Adas Meškėnas pasakojo, kad idėja įkurti vietą, kurioje susiburtų įvairių mokslo ir verslo sričių specialistai, kilo Vilniaus Gedimino technikos universitete: „Dabar čia dirba mokslo, inžinerijos, meno ir vadybos atstovai. Esame lyg verslininkai, atstovaujantys mokslui, tie, kurie sugeba parduoti savo idėją.“
„LinkMenų fabrike“ tiek pradedantysis, tiek jau prakutęs verslininkas gali tikėtis gauti daugybę paslaugų, sulaukti pagalbos spręsdamas mechanines, elektronikos problemas, pasinaudoti 3D spausdintuvu.
Sėkmingai bendradarbiaujant mokslui ir verslui, net ir iš pažiūros fantastinės idėjos gali tapti realybe.
Vienas naujausių pavyzdžių – bendras „Tele2“ ir „LinkMenų fabriko“ projektas. Įmonė „Tele2“ ieškojo inovatyvaus sprendimo, kaip pristatyti 4G interneto ryšį, ir diskutuojant gimė mintis reklamai pasitelkti automobilį, kuris važiuotų tokiu greičiu, kokia toje vietoje yra mobiliojo interneto sparta. Abejodami, ar tokią idėją apskritai įmanoma įgyvendinti, bendrovės atstovai kreipėsi į „LinkMenų fabriką“.
„Galvojome stereotipiškai, kad mokslininkai neužsiims tokiais dalykais arba tai įgyvendinti ilgai užtruks, tačiau „LinkMenų“ komanda ėmėsi projekto. Buvome nustebę, kaip sklandžiai vyko bendradarbiavimas, bendravome su versliais, iniciatyviais žmonėmis. Per keletą mėnesių mums pasisekė sukurti automobilio valdymo sistemą, kuri klauso ne vairuotojo, bet interneto, o megabitai per sekundę paverčiami į kilometrus per valandą“, – pasakojo „Tele2“ rinkodaros direktorius Mindaugas Savickas.
Būtinos technologijos
Vis dėlto net ir talentingiausi mokslininkai niekuo negalėtų padėti verslui, jeigu neturėtų tinkamos įrangos bei technologijų. Tai akcentavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovė prof. Jurga Bernatonienė.
LSMU 2014 m. atidarė Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centrą, su kuriuo itin aktyviai bendradarbiauja privačios įmonės. Šios dažniausiai kreipiasi norėdamos išsiaiškinti, ar įmanoma realizuoti vieną ar kitą idėją. Pavyzdžiui, bendrovė „Xsta-Amber“ sugalvojo panaudoti gintaro dulkes farmacijos produktų gamyboje. Mokslininkai atliko tyrimą ir pasiūlė gaminti du produktus, kuriuose gintaras puikiai dera su įvairiais aliejais. Dalis bendrų verslo ir mokslo projektų jau sėkmingai komercializuoti, produktai siūlomi vartotojams ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Iš 19-os pasirašytų sutarčių dešimt susijusios su kosmetikos gamyba. LSMU mokslininkai, dirbdami su verslo atstovais, siekia sukurti kuo natūralesnius gaminius be dažiklių, parabenų, konservantų, taip pat sumažinti kitų pagalbinių medžiagų kiekį.
