Per pastaruosius trejus metus Lietuvą ir pasaulį ištiko daugiau krizių, nei galėjo tikėtis drąsiausias ir pesimistiškiausias prognozuotojas.
COVID-19 sustabdė pasaulį (sykiu prekybos kelius, gamybą, paslaugų sektorių), Rusijos karas Ukrainoje su Maskvai užtrauktomis sankcijomis sukėlė galvos skausmą su Rusija ir Baltarusija prekybos ryšių turėjusiems verslams, atbaidė investuotojus ir dar labiau užtęsė 2021-aisiais prasidėjusį energijos išteklių kainų šoką. Vėliau į viršų šoktelėjusi rekordinė infliacija pirmąkart per dešimtmetį smarkiai pabrangino skolinimąsi.
Mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2024“, kurį nedelsiant išsiųsime nurodytu adresu. Portale IQ.lt bus publikuojama didžioji dalis šio žurnalo tekstų ir jie bus prieinami įsigijus IQ.lt Premium turinio prenumeratą.
Šie sukrėtimai sukėlė skausmo. Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, 2023 m. trečią ketvirtį šalies ekonomika, palyginti su antru, smuktelėjo 0,1 proc., o su tuo pačiu laikotarpiu 2022-aisiais – neaugo. Šalies komerciniai bankai vienas po kito mažino 2023 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozes, nors 2024-aisiais jau tikimasi spartesnio šuolio. Lapkritį Europos Komisija (EK) numatė, kad 2024 m. BVP ūgtels 2,5 proc. (0,2 proc. mažiau, nei manyta gegužę). Infliacija 2023 m. kris iki 8,8 proc., per ateinančius dvejus metus – iki 3 proc.
