BendrovėUtenos rajono verslas gamina ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui, tačiau kaip ir dauguma regionų susiduria su panašiomis problemomis: ketvirtus metus trunkančiomis krizėmis, kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Bet uteniškiai stengiasi neatsilikti ir nuo pasaulinių tendencijų, kurios pramonę suka tvaresnės ir ekologiškesnės veiklos link.
Vienas didžiausių darbdavių Utenoje – SBA grupei priklausanti tekstilės gamintoja „Utenos trikotažo“ bendrovė, kurioje šiuo metu yra beveik 600 darbuotojų. Įmonė yra didžiausia ir viena tvariausių trikotažo produkcijos gamintojų Vidurio ir Rytų Europoje, veikianti nuo 1967 m. „Utenos trikotažas“ savo produkciją eksportuoja į maždaug 50 šalių, apie 80 proc. bendrovės pardavimų sudaro eksportas. Pagrindinės bendrovės eksporto kryptys – Skandinavija, Vokietija, Austrija, Šveicarija.
„Utenos trikotažas“ taiko vertikaliai integruotos gamybos modelį, kai viskas – nuo dizaino koncepcijos ir verpalo iki dėvėti paruošto galutinio produkto – sukuriama po vienu stogu. „Tai leidžia efektyviai kontroliuoti gamybos procesą, užtikrinti produkcijos kokybę visuose etapuose ir taikyti aukščiausius gamybos, ekologijos bei darbo etikos standartus“, – sakė „Utenos trikotažo“ vadovė Nomeda Kaučikienė.
Utenoje veikia ne vienas puikiai atpažįstamas prekių ženklas, vienas jų – „Švyturys-Utenos alus“, savo istoriją skaičiuojantis nuo 1784-ųjų. Nuo 1999 m. „Švyturys-Utenos alus“ priklauso tarptautinei „Carlsberg“ įmonių grupei ir Lietuvoje jungia dvi alaus daryklas, veikiančias Klaipėdoje ir Utenoje. Daryklas sujungus 2001 m. „Švyturys-Utenos alus“ tapo didžiausiu alaus gamintoju Lietuvoje. Kaip pasakojo bendrovės Korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys, alaus daryklą Utenoje buvo nuspręsta pastatyti dar 1970 m., Utena pasirinkta dėl tinkamiausio alaus gamybai požeminio vandens klodų. Tuomečio Utenos alaus kombinato statyba truko septynerius metus.
Turime keisti savo mąstymą, įpročius ir, natūralu, gaminius.
„Sprendimas įkurti daryklą Utenoje buvo tikrai sėkmingas. Vienas pagrindinių klausimų, kuris dažnai iškyla kiekvienos didelės įmonės veikloje, – plėtros galimybės. Būtent čia, kur įkurta darykla, turime didelę erdvę plėtrai ir kartu investicijoms. Todėl Utenos darykla šiuo metu yra didžiausia ir moderniausia alaus darykla Baltijos šalyse“, – apie įmonės kelionę pasakojo D. Smailys. Jo teigimu, Utenos gamykla atlieka pagrindinį vaidmenį – joje pagaminama didžioji dalis produkcijos, ne tik alus, bet ir geriamasis vanduo, sidras, įvairūs kokteiliai. „Utenoje gaminami ir specialūs užsakymai Vakarų Europos šalims – „Carlsberg“ grupė aukštai vertina Utenos aludarių meistriškumą, todėl patiki gaminti Vakarų prekių ženklų alų Šiaurės Europos rinkoms“, – sakė D. Smailys.
BendrovėNurungė kinus
Užsienio investicijų piką Utena išgyveno 2015 m., kai buvo pritraukta 175,92 mln. eurų kapitalo, tačiau ir vėliau išlaikytas panašus tempas (žr. 1 grafiką).
Utena dėl norvegų investicijų rungėsi su Kinija, tačiau galiausiai metalo apdirbimo įmonė „Nosted &“ atidaryta Aukštaitijoje. 2003 m. perkelti gamybą į Lietuvą nuspręsta iš dalies dėl to, kad čia buvo didesnis kvalifikuotos darbo jėgos pasirinkimas. „Aišku, darbo jėga buvo ir kur kas pigesnė negu Norvegijoje. Uteną norvegai pasirinko todėl, kad šiame mieste buvo išplėtota metalo pramonė, o pramonės miesto gyventojai turėjo patirties metalo apdirbimo srityje“, – pasakojo įmonės vadovas Algirdas Šabūnas.
Utenoje ir ruošiama metalo žaliava, ir gaminami galutiniai produktai, dalis detalių ir komponentų tiekiami iš kitų grupės fabrikų Norvegijoje ar perkami iš trečiųjų šalių. „Utenoje yra pagrindinis visos grupės fabrikas, pagaminantis daugiau nei du trečdalius visos grupės produkcijos“, – IQ sakė A. Šabūnas. Šiuo metu gamyklos plotas siekia apie 18 tūkst. kvadratinių metrų.
„Nosted &“ gamykloje gaminamos ratų grandinės miškininkystės ir statybos technikai, traktoriams bei sunkiajam transportui, kurios pažymėtos TRYGG ženklu, pirmaujančiu ratų grandinių prekės ženklu daugelyje šalių. Grandinių gamyba šiandien sudaro daugiau nei pusę visos gamybos apimties Utenoje. Didžiausios įmonės pardavimų rinkos yra JAV, Kanada, Norvegija. Lietuvoje parduodama tik nedidelė dalis produkcijos, eksportas sudaro apie 97 proc. įmonės Utenoje pajamų.
Žalumo link
Kasmet ES susidaro apie 2,2 mlrd. tonų atliekų. Utenos verslininkai stengiasi pritaikyti žiedinės ekonomikos principus savo veikloje. Pasak polietileno plėvelių gamintojos „Umaro“ savininkės Mildos Samsonaitės, aplinkos apsauga ir tvarumo didinimas yra vienas svarbiausių bendrovės veiklos principų: „Iš gamtos imti išteklius, ne tik polietileno gaminiams gaminti, ir vienąkart panaudojus tiesiog išmesti juos nežinia kur yra prabanga, kurios pasaulis nebegali sau leisti. Turime keisti savo mąstymą, įpročius ir, natūralu, gaminius.“
Siekiama, kad „Umaro“ daromas poveikis gamtai būtų kuo mažesnis. „Tam, kad išmetamas oras iš mūsų gamybos krosnių būtų kuo švaresnis ir nekenksmingas aplinkai, įsirengėme lakių organinių medžiagų deginimo krosnį, kuri iš gamybos metu išmetamo oro išvalo 99,9 proc. bet kokių lakių organinių dalelių. Tai stambus, iš kelių dalių susidedantis projektas, dėl kurio ne tik valome išmetamą orą, bet ir panaudojame po jo susidariusį karštį. Proceso metu susidaręs atliekamas karštis specialiu konvekciniu aušintuvu verčiamas į šaltį – taip taupome ir elektros energiją“, – pasakojo M. Samsonaitė.
„Umaro“ gamykloje veikia plėvelių atraižų ir likučių perdirbimo įrenginiai. Iš jų gaminamos granulės antrinio panaudojimo polietileno plėvelėms gaminti. „Nešvaistome medžiagų ir nešiukšliname. Skatiname žiedinę ekonomiką gamindami antrinės žaliavos produktus. Tam tikrose srityse pakuotės bei plėvelės gali būti naudojamos iš jau panaudoto ir perdirbto polietileno, todėl klientams siūlome naudoti ir tokius gaminius“, – apie bendrovės žiedinės ekonomikos taikymo principus kalbėjo M. Samsonaitė.
Įmonės taip pat stengiasi naudoti tik žaliąją energiją, investuoja į atsinaujinančiuosius energijos išteklius. „Nosted &“ grupės įmonės investavo į saulės modulius elektros gamybai, nes darbo procesuose, ypač grūdinant metalą, sunaudojamas didelis elektros energijos kiekis. „Investuojame į turimų įrenginių ir gamybos procesų modernizavimą, kad taupytume energijos ir žaliavų išteklius, vykdome socialiai atsakingą darbuotojų politiką ir reikalaujame atitinkamos socialinės atsakomybės, aplinkosaugos standartų laikymosi iš mūsų grupės tiekėjų“, – sakė A. Šabūnas.
Visoje „Utenos trikotažo“ gamybos grandinėje naudojama tik žalia elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių, o gamyboje naudojami tik sertifikuoti dažai ir chemikalai, kurie neturi žalingo poveikio darbuotojams, drabužius dėvintiems žmonėms ir gamtai. Visa tai užtikrinama per kompleksines sertifikavimo priemones ir daugybę tyrimų viso gamybos proceso metu. Tuo bendrovėje rūpinasi speciali komanda. Investicijas į tvarią gamybą skatina „Utenos trikotažo“ eksporto užsakovai – sėkmingai veikiantys Europos ir pasaulio drabužių prekių ženklai, kurių produkciją renkasi sąmoningi pirkėjai. Ekologiška gamyba, socialiai atsakingas verslas, aplinkai ir visuomenei draugiški gaminiai – tai yra kriterijai, į kuriuos krypsta jų žvilgsniai.
Krizės neaplenkė
Ekonomikos nuosmukis, energetikos krizė ir COVID-19 pandemija neaplenkė ir Utenos. Įmonės buvo priverstos optimizuoti savo veiklą, atleisti darbuotojų. „Utenos trikotažo“ pardavimai šių metų pirmą pusmetį sudarė 11,6 mln. eurų – 32,9 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.
„Kaip ir visa apdirbamoji Europos pramonė, „Utenos trikotažas“ taip pat pajuto neigiamą infliacijos, palūkanų normų, karo Ukrainoje poveikį. Šie veiksniai stipriai koregavo vartotojų įpročius, dėl kurių mažėjo užsakymai, tekstilės sektorius – ne išimtis, – teigė „Utenos trikotažo“ vadovė N. Kaučikienė. – Kita vertus, „Utenos trikotažo“ pelningumo rodikliai rodo, kad esame teisingame kelyje, todėl ir toliau kryptingai investuosime į modernią, inovacijomis ir tvarumu grįstą gamybą ir vadovausimės strategija gaminti tik aukštesnės pridėtinės vertės produkciją.“
M. Samsonaitė įsitikinusi, kad COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje didžiąją dalį pasaulio ekonomikos įstūmė į naują krizę: „Pasaulinių tiekimo grandinių, kurios ir taip sunkiai atsigavo po pandemijos sukelto šoko, sutrikimai kartu su išaugusiomis žaliavų, energijos ir logistikos kainomis sukėlė ne tik infliacinį spaudimą, bet daugeliui įmonių ir tikrą galvos skausmą, kaip apskritai išlikti aktyviems ir konkurencingiems savo veiklos žemėlapiuose. Užsidarius Rusijos ir kitų Rytų šalių rinkoms ir organizacijoms, kurios turėjo glaudžius ryšius ir pasižymėjo dideliais pardavimais bei apyvartomis tose rinkose, staiga reikėjo susirasti naujų rinkų, įdarbinti savo gamybinius pajėgumus ir tai padaryti padengiant savo gamybos kaštus.“
A. Šabūnas teigė, kad praėjusiais metais, kaip ir daugeliui įmonių, nemažų iššūkių kėlė pabrangusios elektros ir žaliavų kainos: „Augantys atlyginimai ir infliacija Lietuvoje neigiamai veikia visos šalies gamybininkų konkurencingumą. Tačiau šiuos iššūkius sėkmingai išsprendėme, o šiuo metu daugiausia neapibrėžtumo kelia pasaulio ekonomikos plėtra, ar bus nuosmukis ir kiek gilus.“
Yra kur tobulėti
Pastaraisiais metais mieste matoma kryptinga gyventojų mažėjimo tendencija (žr. 2 grafiką). Vis rečiau studijas baigę jauni žmonės renkasi grįžti į mažesnius miestus. Šios demografinės nuotaikos yra didžiulis iššūkis vietos bendruomenėms ir jos ekonomikai. „Didžiausia įmonių problema yra darbuotojai, kurių beveik visose įmonėse trūksta. Su metalu susiję darbuotojai, suvirintojai, staklių operatoriai – jų trūkumas yra didelis. Turbūt šios nuotaikos justi visoje Lietuvoje. Šiuo metu, Užimtumo tarnybos duomenimis, Utenos skyriuje registruotos tik 64 laisvos darbo vietos, bet jos neparodo viso realaus trūkumo“, – kalbėjo Jurgis Dumbrava, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialo vadovas.
Utenos verslas pripažįsta, kad jaučia kokybiškų ir motyvuotų kvalifikuotų specialistų stygių. „Norėtųsi kokybiškesnio specialistų parengimo profesinėse mokyklose, kad jaunieji darbuotojai būtų parengti dirbti su CNC staklėmis ar dirbti suvirintojais. Tačiau, mūsų įmonės atveju, šiuo metu esame patenkinti turimu specialistų kolektyvu, kurių dauguma dirba ir tobulėja mūsų įmonėje jau daug metų. Mokami konkurencingi atlygiai ir papildomos naudos darbuotojams leidžia mums užtikrinti labai nedidelę darbuotojų kaitą. O per pastaruosius keletą metų kolektyvą paauginome apie 40 darbuotojų“, – pasakojo „Nosted &“ generalinis direktorius A. Šabūnas.
BendrovėPasak M. Samsonaitės, pritraukti motyvuotus specialistus yra viena rimčiausių šių dienų verslo užduočių, Utenos regionas – ne išimtis. „Mes, lietuviai, vis labiau įsiliejame į globalaus pasaulio piliečių gretas – visi laisvai renkasi studijas, neretai užsienyje, o po jų lieka ten, kur širdis geidžia. Utenos krašte ši užduotis dar sudėtingesnė, juk čia įsikūrusios didelės įmonės, kurios neišvengiamai dėl darbuotojų pradeda konkuruoti tarpusavyje. Vien mūsų Pramonės gatvėje įsikūrusios gamyklos, kurių įmonės yra vienos didžiausių savo srities prekių ženklų Lietuvoje, kiekvienoje jų dirba keli šimtai žmonių. Siūlyti papildomų naudų darbuotojui jau tampa norma ir būtinybe, o jų būna įvairių: sveikatos ir gyvybės draudimai, nemokami pietūs, įvairūs renginiai, pažintinės kelionės, mokymai ir panašiai. Viso to nebeakcentuojame kaip išskirtinumo“, – pasakojo M. Samsonaitė. D. Smailys pridūrė, kad reikiamų specialistų pritraukimas taip pat yra vienas pagrindinių įmonės „Švyturys-Utenos alus“ rūpesčių: „Nelengva rasti reikiamų kandidatų net siūlant išsamų papildomų naudų paketą.“
Augantys atlyginimai ir infliacija Lietuvoje neigiamai veikia visos šalies gamybininkų konkurencingumą.
O jeigu ir atsiranda norinčių grįžti, jie gali neturėti kur. J. Dumbrava pripažino, kad būsto stygius yra tapęs opia miesto problema. Butų pasiūla menka, kainos auga, o nuomos rinka beveik neegzistuoja, tad įsikurti mieste naujiems specialistams, jaunoms šeimoms sudėtinga.
Ateities planuose – pramonės plėtra
Utenoje planuojama steigti pramonės parką, tačiau šiai idėjai netrūksta kliūčių. „Jau keletą metų tęsiasi ši istorija, problema dėl žemės sklypų. Valstybei priklausančių arba savivaldybės disponuojamų sklypų yra labai nedaug toje zonoje, kur planuojama didžioji dalis gamyklų. Galvojama, kad reikės prijungti ar nupirkti žemės sklypus iš privačių žemės savininkų ir taip bus suformuotas parkas šiai teritorijai, – pasakojo J. Dumbrava. – Ta problema susidarė neapgalvotai vykdant žemės reformą, kai savininkai sprendžia, ką su ta žeme veikti, nebūtinai ją nori parduoti savivaldybei, kad būtų galima steigti parką. Ilgą laiką dėl to savivaldybė negalėjo įsteigti to parko.“
Pasak Utenos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos Romualdos Serbentienės, Utenos pramonės parkas turėtų pradėti veikti 2025 m., jo nauda miestui esą bus didelė: „Utenos regione nėra savivaldybės, kurioje būtų pramonės parko ar laisvosios ekonominės zonos statusą turinti teritorija investicijoms. Pramonės parko sukūrimas Utenoje yra labai svarbus postūmis miestui ir regionui. Įsteigtas Utenos pramonės parkas išplės galimybes bei sudarys palankias ir patrauklias sąlygas kurtis naujoms gamybos įmonėms, naujoms darbo vietoms steigti, skatins tiesiogines užsienio investicijas ir vidaus investicijas į gamybos sektorių. Utenos pramonės parkas leistų pagerinti Utenos rajono savivaldybės verslo aplinką, padidintų konkurencingumą, būtų sukuriama papildomų darbo vietų, mažinamas nedarbas, didinamas darbo rinkos konkurencingumas.“
BEREKLAMOS:
