BNSAmbicingu tikslu to nepavadinsi, bet Lietuva iki 2030 m. pasauliniame pasiekiamumo vertinimo reitinge siekia pakilti bent dešimčia pozicijų, į 85 vietą. Pastarąjį kartą 2019 m. sudarytame indekse iš ES šalių žemiau yra tik Estija ir Slovėnija, o Lietuvą lenkia Armėnija, Azerbaidžanas, Uzbekistanas.
Europos aviacijos užkampiu tapusi Lietuva dėl to mažiau patraukli investuotojams ir verslininkams, kurie įkurdami atstovybes ir pradėdami veiklą Baltijos šalyse susisiekimui teikia gana daug dėmesio. Ir nors Latvijos ekonomika atsilieka nuo dviejų Baltijos kaimynių, Ryga čia turi didelį pranašumą.
Vyriausybė tai supranta, bet ar ką daro? Susisiekimo ministerija inicijavo verslui aktualių skrydžių maršrutų paramos modelį, kuris nutaikytas į verslui ir atvykstamajam turizmui svarbias kryptis. Tačiau tikras požiūris išryškėja skiriant pinigus. Programos pradžiai 2023 m. reikalingų 5,9 mln. eurų neatsirado – Vyriausybė skyrė 2 mln. eurų, trečdalį prašytos sumos. Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui teliko pranešti, kad projekto, kuriuo siekta iki 2030 m. turėti ne mažiau kaip 150 skrydžių krypčių, startas atidedamas.
Net jei ši programa ir įsibėgėtų be trikdžių, netrūksta raginimų veikti daug ryžtingiau ir susigrąžinti nacionalinę skrydžių bendrovę.
