Meniu
Prenumerata

sekmadienis, spalio 2 d.


KOVA SU INFLIACIJA
Padidintos bazinės palūkanų normos vartojimo kol kas nestabdo
BNS
Unsplash

Europos Centriniam Bankui (ECB) liepą pirmą kartą per dešimtmetį padidinus bazines palūkanų normas taip siekiant stabdyti vartojimą ir kartu – sparčiai augančią infliaciją, kol kas anksti vertinti, ar šis sprendimas paveikė vartotojus, sako Lietuvos komercinių bankų atstovai ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai.

Liepos 21-ąją ECB pagrindines palūkanų normas padidino puse procentinio punkto, o rudenį jos gali būti didinamos dar labiau.

Tačiau ar tokia politika veikia išlaidavimą, kol kas sunku pasakyti – nei bankai, nei būsto pardavėjai nejaučia vartotojų elgsenos pokyčių. Vis dėlto bankų klientai aktyviau domisi, kaip didinama palūkanų norma paveiks jų įsipareigojimus bankams.

Skolinimasis nemažėja, bet domimasi ECB sprendimo įtaka

Lietuvoje veikiančių bankų atstovai sako kol kas nepastebintys, kad mažėtų paraiškų būsto paskoloms, tačiau išaugo klientų susidomėjimas ECB sprendimu ir jo įtaka.

„Paraiškų gauti paskolą sumažėjimo, kurį galėtume sieti su ECB sprendimu, nejaučiame. Žinoma, nuo šio sprendimo dar prabėgo ne tiek daug laiko, kad galėtume daryti kokias nors išvadas. Šioks toks susidomėjimo paskolomis mažėjimas matyti, tačiau jį veikiau siejame su atostogų laikotarpiu. Gyventojų susidomėjimas būsto ir vartojimo paskolomis, lizingo paslaugomis paprastai atslūgsta kiekvienais metais“, – BNS sakė SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

Jos teigimu, jaučiamas tik didesnis klientų susidomėjimas „Euribor“ įtaka jų būsto paskoloms.

„Klientai domisi vidutine Europos tarpbankine rinkos palūkanų norma, jos nustatymu ir pokyčiais, prašo įvertinti, kaip keistųsi būsto paskolos įmoka, jeigu „Euribor“ kistų ir toliau“, – kalbėjo E. Dovbyšienė.

Didesnis susidomėjimas ECB sprendimo įtaka turimiems įsipareigojimų – vienintelis pokytis, kuris po liepos 21-osios jaučiamas ir „Swedbank“, sako banko mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas.

„Klausimų iš klientų sulaukiame kiek daugiau, jie domisi, kokią įtaką turės šis ECB sprendimas jų turimiems įsipareigojimams, tačiau finansavimo paraiškų ir sudarytų sutarčių skaičiai nėra pasikeitę“, – BNS teigė jis.

Šiaulių banko atstovė taip pat sako, jog kol kas sudėtinga daryti išvadas dėl ECB sprendimo poveikio.

„Vertinant dabartinius rezultatus, nepaisant mažėjančios gyventojų perkamosios galios, šiuo metu nejaučiame lėtėjimo vartojime – didėjo finansavimo apimtys verslo, vartojimo ir būsto kreditavime, o paskolų renovacijai poreikis išliko stabilus. Atmetamų paraiškų skaičius taip pat neišsiskyrė“, – BNS sakė banko Komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė.

„Luminor“ banke liepą padaugėjo paraiškų būsto paskolai. Banko atstovė sutinka, jog padidėjusi bazinė palūkanų norma gali nežymiai paveikti vartojimą, tačiau ne taip, kaip kiti veiksniai – gyventojų įpročiai ir lūkesčiai.

„Padidintos palūkanų normos ir dėl to didėjančios paskolų įmokos gali šiek tiek sumažinti paskolas turinčių gyventojų vartojimą. Tačiau vidutinis numatomas įmokų didėjimas nesudaro tokios sumos, kuri realiai galėtų paveikti gyventojų vartojimą. Įpročius labiau veikia bendros nuotaikos ir gyventojų lūkesčiai“, – BNS teigė banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.

Sprendimus dėl būsto įsigijimo labiau veikia infliacija

NT paslaugų bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad dėl pakilusios ECB palūkanų normos gyventojų skolinimosi galimybės kol kas nesumažėjo, jie pagal Lietuvos banko atsakingo skolinimo politiką dar turi rezervų – pagal ją nuo 2015 metų būsto paskolos teikiamos įvertinus palūkanų normų padidėjimą iki 5 proc.

„Iki to sprendimo palūkanų norma, įskaitant maržą, buvo apie 2 proc. Reiškia, kad padidinus bazinę palūkanų normą 0,5 proc., gyventojų galimybės skolintis nepasikeitė – jeigu jis galėjo pasiskolinti 100 tūkst. eurų, tai ir toliau gali, skirtumas tas, jog pabrango paskolos aptarnavimas“, – BNS sakė jis.

„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigia, kad sprendimui įsigyti būstą didesnę įtaką daro recesijos grėsmė ir infliacija, o ne ECB nustatyta palūkanų norma.

„Ne palūkanose esmė, net ir joms padidėjus būsto įperkamumas būtų paveiktas nestipriai. Žmonės sprendimus priima vertindami savo ekonominę situaciją, artėjančios recesijos rizika ir infliacija yra žymiai reikšmingesnės kalbant apie įtaką būsto rinkai“, – BNS sakė S. Vagonis.

T. S. Kvainickas taip pat sako, jog palūkanų normos didėjimas yra tik vienas iš daugelio veiksnių priimant sprendimą dėl būsto įsigijimo, tačiau ar jis lemiamas – klausimas, nes bendros gyventojų išlaidos auga ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, kainų didėjimo.

„Jis, be jokios abejonės, yra veiksnys, nes žmogui reikės mokėti daugiau už to paties daikto įsigijimą dėl brangesnės paskolos įmokos. Bet per kelis pastaruosius mėnesius padidėjo ne tik būsto paskola, benzinas, maistas brango, komunalinės išlaidos didėjo, o dar ir nėra iš ko rinktis būsto, nes pernai įsigytas rekordinis kiekis būstų. Tokių veiksnių visuma ir lemia, kad sprendimas įsigyti būstą gali būti atidėtas, bet jis gali būti atidėtas ir laukiant kainų kritimo ar atlyginimų didėjimo“, – BNS aiškino T. S. Kvainickas.

Būsto rinkos tendencijos paaiškės rudenį

T. S. Kvainickas primena, kad vidutinės tarpbankinės palūkanų normos („Euribor“), kurios daro įtakos būsto paskolų kainai, didėjo gerokai anksčiau nei buvo priimtas ECB sprendimas, tačiau net ir ne jos lėmė mažėjantį būsto pardavimą – jis smuko dėl kainų augimo ir pasiūlos mažėjimo.

„Rinkos aktyvumo mažėjimas stebimas jau gerą pusmetį, o liepą jis buvo prasčiausias per dešimtmetį, bet dėl to, kad auga būsto kaina ir mažėja pasiūla“, – kalbėjo T. S. Kvainickas.

Tuo metu S. Vagonis pastebi, kad NT rinka yra gana aktyvi, tačiau tik iš inercijos, o rudenį, kai bus daugiau aiškumo dėl infliacijos bei recesijos, matysis tikrosios tendencijos.

„Mano supratimu, viskas paaiškės rudeniop. Dabar vasara, tiek pardavėjai, tiek pirkėjai iš rinkos nelabai ko tikisi, bet nepaisant atostogų meto aktyvumas yra nemažas, bet iš inercijos. Dauguma laukia rudens, bus aiškiau ir su palūkanomis, į kurią pusę suka infliacija: slopos ar augs. Kaip bus su recesija – dauguma makroekonomikos specialistų sako, jog jeigu ji bus, tai metų pabaigoje, o tada matysime, kas bus su būsto rinka“, – sakė S. Vagonis.

Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Tomas Grabauskas sako, kad įsigyjant automobilį lizingu ECB bazinės palūkanos norma yra nereikšmingas dėmuo.

„Apsisprendžiant, imti paskolą naujo automobilio pirkimui ar ne, ji tikrai neturi lemiamos reikšmės. Tas komponentas yra labai nedidelis įsigyjant automobilį išsimokėtinai, daug didesnė problema yra tai, kad šiuo metu tų automobilių trūksta“, – BNS sakė T. Grabauskas.

2022 08 09 09:19
Spausdinti