Verslas Lietuvoje galėtų augti kur kas sparčiau, jei pakaktų darbuotojų, pirmadienį pristatytoje apžvalgoje pastebi agentūra „Versli Lietuva“. Jų teigimu, verslo kūrimui sąlygos vis geresnės, tačiau darbuotojų įdarbinimas vis sudėtingėja ir brangsta.

Verslumo tendencijų apžvalgą atlikusi „Versli Lietuva“ tvirtina, kad labiausiai verslo plėtrą stabdo būtent darbuotojų trūkumas – rinkoje esantys darbuotojai neturi reikiamos kvalifikacijos. Taip pat problemų kelia tai, kad šalyje yra nepakankama paklausa bei finansiniai sunkumai. Anot apžvalgos, įmonės turi vis labiau didinti darbo užmokestį, kad pritrauktų darbuotojus, todėl mažėja bendrovių pelnai. „Pastebima tendencija, kad iš esmės verslas neranda tinkamos kompetencijos žmonių, tinkamos kvalifikacijos ir užimtumo augimas yra sulėtėjęs ar netgi nukritęs“, – spaudos konferencijoje teigė „Verslios Lietuvos“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas. Nors darbuotojų trūkumą įmonės įvardija kaip antrą didžiausią problemą, V. Ivanovas teigia, kad ši problema vis auga, kai pirmoje vietoje esanti per maža paklausa vis mažėja. Mažėja ir trečioje vietoje esanti problema – finansiniai sunkumai. „Dabar darbuotojų trūkumą įvardija 15-16 proc., o prieš porą metų tai buvo 10-11 proc.“, – sakė V. Ivanovas. Analitiko teigimu, liberalizavus įstatymus ir palengvinant trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimą, verslui sumažėtų problemų. „Arba mes patys turime jų turėti, arba iš kažkur atsivežti. Mūsų nuomone, darbo jėgos migracijos politikos sušvelninimas būtų vienas iš svarbesnių faktorių ir būdų pagerinti situaciją darbo rinkoje“, – sakė V. Ivanovas. Jo teigimu, problemą galėtų išspręsti ir sutvarkyta švietimo sistema, nes šiuo metu aukštosios mokyklos neparuošia tinkamų darbuotojų. „Mes matome rezultatą, verslas neranda tinkamų darbuotojų, reiškia, švietimas neparuošia tinkamų darbuotojų. Kaip ne šios srities ekspertas nesiimu vertinti (aukštųjų mokyklų – BNS) jungimo reformos, bet rezultatas toks, kad švietimas neparuošia tinkamos kvalifikacijos darbuotojų“, – aiškino V. Ivanovas.

Geros ir blogos žinios

Anot analitiko, verslumas šalyje auga – daugėja tiek savarankiškai dirbančių asmenų, tiek ir įmonių. Anot V. Ivanovo, penai 1 tūkst. gyventojų teko 5,4 savarankiškai dirbančio asmens, kai 2015 metais – 5,1. Veikiančių įmonių skaičius 1 tūkst. gyventojų 2017 metais buvo 29,1, kai 2016 metais – 27,5. Tačiau „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento vadovas Gytis Morkūnas atkreipė dėmesį, kad tokį augimą gali lemti ir gyventojų mažėjimas. „Verslumo lygis auga tūkstančiui gyventojų, tai gerai, bet, kita vertus, tai lemia gyventojų skaičiaus mažėjimas ir mes dar dvigubai atsiliekame nuo Estijos“, – teigė G. Morkūnas.

„Verslumo lygis auga tūkstančiui gyventojų, tai gerai, bet, kita vertus, tai lemia gyventojų skaičiaus mažėjimas ir mes dar dvigubai atsiliekame nuo Estijos“, – teigė G. Morkūnas.

Anot V. Ivanovo, nors savarankiškai dirbančių asmenų dalis 1 tūkst. gyventojų didėja, absoliučiais skaičiaus jų skaičius smunka. Pavyzdžiui, šiemet savarankiškai dirbančiųjų sumažėjo 5 proc. iki 148,2 tūkst. asmenų. Pasak analitiko, tai gali lemti tai, kad darbo užmokestis auga, tad jie pradeda dirbti kitose įmonėse, taip pat – steigia savo bendroves. „Verslas turėtų investuoti į žmogiškuosius išteklius, turėtų būti lankstus, bet tuo mūsų verslas ir išsiskiria, kad jis geba greitai prisitaikyti“, – tvirtino V. Ivanovas. „Verslios Lietuvos“ apžvalgoje nurodoma, kad taip pat mažėja paskolų portfelio augimas. Anot V. Ivanovo, tai gali lemti tai, kad įmonės uždirba mažiau pelno, tad atsargiau pritraukia finansavimą. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.