Kaip dažnai skraidysime po poros metų? Europa – greičiausiai tiek pat ar net daugiau, bet tai nebūtinai galios ir Lietuvai.
Seniai žinoma tiesa – jei lėktuvas stovi ant žemės, jis neuždirba pinigų. Skrydžių bendrovės gauna dideles pajamas, tačiau jų maržos yra gana mažos, todėl užtenka net ir menkų problemų, kad daugelis jų susidurtų su finansiniais sunkumais. Koronaviruso prie smulkių nesklandumų nepriskirsi.
Dar prieš krizę buvo galima matyti, koks trapus kartais gali būti šis verslas, o nuo COVID-19 pandemijos pradžios Europoje jau išnyko britų „Flybe“ bei vokiečių „Germanwings“. Labai daug klaustukų iki šiol išlieka dėl „Norwegian Air Shuttle“, kurią ekspertai nuo pat pradžių įvardijo kaip didžiausioje rizikos grupėje esančią įmonę.
Kaip ir kiti verslai, daugelis aviacijos bendrovių šiuo laikotarpiu prašė valstybės pagalbos, ir į dalies jų prašymus buvo atsakyta. Valdžios pagalba šiam sektoriui daugelyje šalių yra iki šiol nematyto dydžio. Pavyzdžiui, JAV jau sutarė dėl 25 mlrd. JAV dolerių pagalbos plano, Prancūzija ir Nyderlandai ieško būdų finansuoti „Air France-KLM“, kuriai pagalba sieks apie 7 mlrd. eurų. Švedija ir Danija bando gelbėti SAS. „Lufthansa“ irgi derasi su Vokietijos valdžia.
