UnsplashStatistikos departamento duomenimis, rugsėjį Lietuvoje infliacija siekė 6,4 proc. Tokių skaičių šalis nematė nuo 2008 m. Prognozuojama, kad artimiausiu metu infliacija tik augs.
Lietuva – ne vienintelė. Dėl kylančios vakcinacijos apimties JAV ir daug kur Europoje aprimus pandemijai ir mažėjant kasdienės veiklos apribojimų, susiduriama su padidėjusiu vartojimu ir smukusia pasiūla.
Lietuvos banko teigimu, infliacijai augti daugiausia įtakos turi išoriniai veiksniai – atsigavusios naftos ir pakilusios įvairių kitų žaliavų kainos, kurios veikia pramonės prekių kainas, taip pat didelė prekių, kurių deficitą didina sutrikusios tiekimo ir gamybos grandinės, paklausa. Vasarą infliacija augo daugiausia dėl brangstančios elektros ir gamtinių dujų. Vietos paslaugų kainos kyla nuosaikiau.
Nors pandemijai prasidėjus buvo manoma, kad ji pasaulio ekonomikai atneš stagnaciją, šios prognozės nepasitvirtino – bendrasis vidaus produktas (BVP) augo tiek Europoje, tiek – dar labiau – JAV. Dėl kylančios infliacijos palūkanų normas padidino 13 valstybių, tarp jų – Naujoji Zelandija, Singapūras, Rumunija ir Lenkija. Su ypatingu nerimu infliacijos augimą stebi Lotynų Amerikos šalys: Čilė, Brazilija, Kolumbija ir Peru. Vis dėlto nei JAV federalinis iždo bankas, nei Europos centrinis bankas kol kas nesiėmė jokių veiksmų infliacijai stabdyti.
