Lietuviškų pradedančiųjų įmonių pasiekimai vilioja jaunus verslininkus. Tačiau susilpnėjusi rizikos kapitalo srovė gali pristabdyti novatoriško verslo plėtrą.
Lietuvos aukštos rizikos pradedančiųjų įmonių rinka šauna į debesis. 2014–2015 m. pritraukta daugiau investicijų nei per ankstesnius septynerius metus kartu sudėjus. Nors „Skype“ aukštumų nepasiekė nė viena šalies pradedančioji bendrovė, jau turime pasaulinio garso vardų.
Į tarptautinius vandenis sėkmingai išplaukė Lietuvos kūrėjų vaizdo redagavimo programa „Pixelmator“, kuri šiuo metu vertinama 100 mln. eurų. Renginių rezervavimo programėlė „yPlan“ sulaukė daugiau nei 30 mln. eurų, o drabužių prekybos ir mainų platformos „Vinted“ kūrėjai džiaugiasi antra septynženkle finansine injekcija per dvejus metus. Šios įmonės sėkme patikėjo ir Vokietijos milijardieriaus Huberto Burdos valdoma žiniasklaidos bendrovė „Hubert Burda Media“.
Kapitalą traukia ne vien programėles kuriantys lietuviai. Verslo teisės advokatų kontorų grupės „Triniti“ partnerio Lino Sabaliausko teigimu, antrus metus iš eilės aktyviau steigiamos išmaniosios gamybos sprendimus siūlančios įmonės: „Kai kurių produktų kūrimas reikalauja itin daug žinių ir tyrimų, todėl gerinami verslo ir mokslo įstaigų ryšiai.“
Dabar nepalyginamai lengviau nei prieš 3–4 metus. Kur kas geresnės galimybės susirasti investuojančių fondų.
2012-aisiais 3 mln. eurų sulaukė lazerių technologijas plėtojanti bendrovė „Brolis Semiconductors“, o lapkritį su NASA bendradarbiaujančios neurodiagnostinės įrangos kūrėjos „Vittamed“ sąskaitą papildė 10 mln. JAV dolerių. Po 200 tūkst. eurų šiemet gavo mažuosius palydovus gaminanti „NanoAvionics“ komanda ir išmaniuosius biuro stalus siūlantys iš Londono grįžę „TableAir“ įkūrėjai. Investuoti į tokias įmones rizikinga, tačiau pastarieji metai pradedančiajam verslui buvo dosnūs kapitalo pasiūlos.
„Dabar nepalyginamai lengviau nei prieš 3–4 metus. Kur kas geresnės galimybės susirasti investuojančių fondų, o „Pixelmator“ ir „Vinted“ pavyzdžiai parodė, kad su lietuviška komanda galima sukurti produktus, kuriais naudosis milijonai žmonių“, – sakė pavasarį 5,8 mln. eurų investicijų gavusios eismo tvarkaraščių planavimo įmonės „Trafi“ vienas įkūrėjų Martynas Gudonavičius.
Vieno medžio vaisiai
Gyvybės lietuviškų verslo naujokų ekosistemai įpūtė 2010 m. pradėta įgyvendinti JEREMIE iniciatyva. Jos tikslas – skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą. Iniciatyvos lėšas kartu su nuosavu kapitalu Lietuvoje skirsto penki fondai: „Practica Capital“ valdomi „Practica Seed Capital“ ir „Practica Venture Capital“, „LitCapital I“, „Verslo angelų fondas I“ ir „BaltCap“ priklausantis „Lithuania SME Fund“.
70 proc. fondų lėšų sudaro pinigai iš ES ir nacionalinio biudžeto. Valstybės lėšomis jaunieji verslininkai skatinami ne tik Lietuvoje. Panašiai dirbama Londone, Berlyne ar Stokholme. Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos (VCA LT) direktorė Inga Miliauskienė paaiškino, kad privatūs investuotojai nuosavus pinigus rizikingiems projektams skiria nenoriai: „Kol valstybė neprisidėjo prie rizikos kapitalo fondų plėtros investicijų, buvo vos vienas ar du nauji projektai, nes pirmenybę fondai teikė antros ir trečios stadijos finansinėms injekcijoms į brandesnes įmones.“
Aktyviausiai į pradedantįjį verslą Lietuvoje investuoja „Practica Seed Capital“. Šio fondo portfelyje – 26 bendrovės, o pirmosios investicijos padėjo užaugti „NanoAvionics“ ir „Trafi“ komandoms. Fondo partneris Anatolijus Faktorovičius tvirtino, kad investuojama ne tik tikintis didelės grąžos, bet ir siekiant užauginti tvarią ekosistemą. „Jei valstybė 20 metų investuoja į krepšinį, tikimasi pergalių tarptautinėje arenoje. Jei į pradedančiąsias įmones sistemingai investuosime 10–15 metų, tikiu, sulauksime panašaus rezultato“, – IQ sakė A. Faktorovičius.
Daliai verslininkų fondų parama – vienintelis būdas įgyvendinti savo idėjas. „Investicijas gavusių įmonių įkūrėjų apklausa parodė, kad jiems verslas nebuvo pagrindinis pajamų šaltinis, todėl bankai ar kitos kreditų įstaigos finansavimo suteikę nebūtų“, – paaiškino I. Miliauskienė.
Kadangi pradedančiųjų įmonių steigėjai siūlo netradicinius sprendimus ir prekes, išlieka didelė tikimybė suklupti. Sėkmingai rinkoje prigyja iki 10 proc. pradedančiųjų bendrovių. „Didžioji dalis startuolių bankrutuoja per pirmus 2–3 veiklos metus. Vertinant statistiškai, sėkmė nėra mūsų pusėje“, – kalbėjo M. Gudonavičius.
Mažiau avantiūristų
JEREMIE programą administruojantis Europos investicijų fondas numato, kad 2015 m. gruodžio 31 d. baigiasi investicinis periodas, todėl nebebus galima skirti lėšų naujiems projektams. Nors tikimasi, kad dalis fondų terminą galės nukelti į 2016 m. pirmą ketvirtį, bet kuriuo atveju gauti finansavimą Lietuvos kapitalo rinkoje bus sunkiau. Tiesa, šie apribojimai nepalies privačių investuotojų, o kai kurios istorijos rodo, kad atkakliausi sunkumus įveikia patys.
Pavyzdžiui, „Pixelmator“ kūrėjai veiklos pradžioje rizikos kapitalo fondų dėmesio nesulaukė, o „Skype“ pasiūlytos 15 tūkst. eurų investicijos atsisakė norėdami išlaikyti verslo kontrolę. Toks sprendimas atsipirko – broliai Artūras ir Saulius Dailidės pirmąjį milijoną uždirbo prabėgus 20 dienų nuo produkto pateikimo rinkai.
2015 m. Europos skaitmeninių miestų indekse Vilniui skirta 29 vieta iš 35.
M. Gudonavičius aiškino, kad pradedantieji daugiausia dėmesio turėtų skirti ne finansavimo paieškai, o idėjai plėtoti: „Yra žmonių, kurie mano, kad vakare susėdę prie alaus sugalvos naują programėlę, gaus fondo lėšas ir bus žinomi verslininkai. Taip tikrai nėra. Sukurti pasaulinio lygio produktą labai sunku, nes jam atiduodi visą savo laiką.“ Perspektyvaus verslo investuotojai nepraleis, o apsiriboti vietos kapitalo lėšomis nebūtina.
IQ kalbinti rizikos kapitalo rinkos atstovai tikino, kad mūsų šalies pradedančiosios įmonės sulaukia nemažai užsienio fondų dėmesio ir 2016-aisiais tokių investicijų daugės. Lietuvoje žvalgosi Suomijos ir Švedijos fondai, kai kurie čia įsteigė biurus, tad galima tikėtis, jog dėmesys virs investicijomis.
L. Sabaliauskas atkreipė dėmesį, kad užsienio fondai Baltijos šalyse nori investuoti dideles sumas: „Tai stambūs žaidėjai, pasiryžę investuoti daugiau nei milijoną eurų. Mažesni sandoriai – nuostolingi. Jų atstovai vertina Lietuvą ir stebi, ar veiklą pradėjusių įmonių komandos išlieka stabilios ir nesiblaško.“
„Jaunesni lietuviai verslo galimybėmis domisi itin aktyviai, kol yra noras rizikuoti ir kurti, to nereikėtų užgniaužti. Pasibaigęs finansavimas gali prislopinti entuziazmą, o jį vėl įžiebti būtų nelengva“, – sakė L. Sabaliauskas. Su pradedančiosiomis įmonėmis dirbantis teisininkas pastebi, kad pastaruoju metu padaugėjo jaunuolių, degančių idėjomis, tačiau nesugebančių jų realizuoti, todėl sumažėjusi kapitalo pasiūla rinkoje turėtų įnešti rimties.
Nebijo bankrutuoti
Užsienio kapitalo dėmesį atkreipti tikimasi ir įsteigus technologijų parką „Vilnius TechPark“. Jame po vienu stogu susiburs teisininkai, pradedančiosios įmonės, subrendusios bendrovės ir rizikos kapitalo fondai. Analogiškas projektas Londone rizikos kapitalo investicijas padidino keliolika kartų.
Pradedančiajam verslui pritaikyta vieta turėtų pagerinti sostinės padėtį tarptautiniuose reitinguose. 2015 m. Europos skaitmeninių miestų indekse Vilniui skirta 29 vieta iš 35. Reitingo sudarytojai pabrėžia, kad pakilti aukščiau trukdo prastas kapitalo prieinamumas, menka verslumo kultūra ir rinkos žaidėjų tarpusavio komunikacija. Vis dėlto svarbiausias Lietuvos pradedančiųjų įmonių sėkmės formulės kintamasis – ryžtas imtis verslo.
L. Sabaliauskas pasakojo maloniai nustebęs, kad 2015-aisiais drąsių verslininkų būta kaip niekad daug, o ieškantys investicijų jau išmoko bendrauti su fondų atstovais. Tai susiję su išaugusiu nebe pirmą kartą laimę bandančių žmonių skaičiumi.
Pavyzdžiui, mokėjimo paslaugų teikėjo „TranferGo“ įkūrėjui Daumantui Dvilinskui tai jau trečia įmonė. Verslininkas pasakojo su nesėkmėmis susidūręs Jungtinėje Karalystėje ir JAV, tačiau iš klaidų pasimokęs: „Imantis rizikingos veiklos didelė tikimybė bankrutuoti, tačiau tai nereiškia, kad reikia sustoti. Tokia nuostata labai gaji JAV, kur verslumo kultūra skaičiuoja dešimtmečius. Tačiau turiu pripažinti, kad požiūris stipriai keičiasi ir Lietuvoje.“
I. Miliauskienė pritarė, kad rizikos kapitalo fondai ne pirmą kartą bandančius kurti įmonę vertina palankiai. VCA LT vadovė pridūrė, jog norinčius išbandyti jėgas versle paskatintų paprastesnė bankroto procedūra: „Kurti verslą tampa patrauklia idėja, o tai Lietuvoje yra gana naujas reiškinys. Todėl norėtųsi, kad trukdžių būtų kuo mažiau.“ Nors susitraukusi kapitalo pasiūla Lietuvoje atbaidys dalį žmonių, svarstančių tapti verslininkais, jau turimos sėkmės istorijos išliks didžiausia paskata sukurti savo „Vinted“ ar „Trafi“.
