Meniu
Prenumerata

šeštadienis, balandžio 13 d.


GRĮŽTA PRIE AUGIMO
Pateikė Lietuvos ekonomikos prognozę: šiemet augs 1,6 proc. BVP, metinė infliacija – 1,9 proc.
ELTA
Dainius Labutis/ELTA
Gintarė Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiais metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o metinė infliacija siekti 1,9 proc.

„Prognozuojame, kad Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais sieks 1,6 proc. BVP, euro zonoje planuojamas 0,9 proc. augimas. Tendencijos panašios. Vasario mėn. metinis Lietuvos infliacijos rodiklis sumažėjo iki 1,1 proc., tai reikšmingai mažiau už 2,6 proc. euro zonos vidurkį“, – po susitikimo su Eurogrupės pirmininku Paschaliu Donohoe kalbėjo G. Skaistė.

„Šiemet prognozuojame 1,9 proc. vidutinę metinę infliaciją ir nedarbo lygis Lietuvoje šiais metais turėtų išlikti stabilus, 6,7 proc., atlyginimų augimas taip pat išliks spartus, 8,6 proc. Tai reiškia, kad darbo rinka atrodo pakankamai stipriai“, – pabrėžė ji.

Ji aiškino, kad panašios ekonominės raidos tendencijos pastebimos tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje.

„Kalbant apie ekonominę raidą, stebime panašias tendencijas tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Po gana sudėtingų 2023 m., kuomet matėme tam tikrą ekonominį sulėtėjimą, euro zonos ir Lietuvos ekonomikos grįš prie augimo, darbo rinkos išliks stabilios, nedarbo lygio augimo taip pat nesitikima“, – tikino ministrė.

„Atrodo, kad infliacijos pikas yra už nugaros tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje“, – sakė ji.

G. Skaistė taip pat teigė, kad, siekiant didesnio gynybos finansavimo bei pramonės stiprinimo visoje Europos Sąjungoje (ES), būtų galima kalbėti apie Europos investicijų banko (EIB) mandato išplėtimą, bendrą skolinimąsi.

„Mūsų nuomone, būtų galima kalbėti apie EIB mandato išplėtimą, kad jis galėtų daugiau investuoti į gynybos pramonės stiprinimą. Panašius klausimus kelia ir kitos ES valstybės“, – sakė konservatorė.

„Kitas instrumentas, kurį galėtume svarstyti, tai bendras skolinimasis. Būtų panašiai kaip pandemijos metu veikęs SURE instrumentas, kuris leido turėti mažesnius skolinimosi kaštus. Europinių instrumentų turėjimas galėtų būti vienas iš patogių būdų finansuoti tam tikrus nuokrypius nuo standartinio finansavimo“, – aiškino ji.

Galiausiai ministrė išreiškė viltį dėl galimo užšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimo, kurie galėtų pasiekti Ukrainą.

Eurogrupės pirmininkas P. Donohoe teigė, kad Lietuva ekonominiu požiūriu yra pasiekusi labai stiprių rezultatų ir atlaikiusi daugybę sukrėtimų. Taip pat, anot jo, gerai į įvairias krizes sureagavo ir euro zona.

„Nepaisant daugelio sukrėtimų, euro zonai pavyko gerai atsilaikyti, nors ją iš karto paveikė daugelis didelių ekonominių įvykių, kilusių po karo. Jei pažvelgsime į šių metų augimą, iš viso euro zonoje augsime apie 0,8 proc., o kitais metais tikimės, kad augimas pasieks maždaug 1,5 proc.“, – sakė P. Donohoe.

„Mūsų ekonomikos auga, infliacija mažėja, nedarbas niekada nebuvo mažesnis, užimtumas niekada nebuvo didesnis. Labai svarbu pripažinti, kad tuos ekonominius laimėjimus taip pat lėmė Europos Sąjungoje ir Europos finansų ministrų priimti sprendimai“, – pabrėžė jis.

Lietuvos bankas (LB) numato, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) 2024 m. pokytis bus teigiamas ir sudarys 1,6 proc., po 0,3 proc. smuktelėjimo pernai. Tuo metu numatoma, kad infliacija šiais metais sieks 1,6 proc., kai pernai ji siekė 8,7 proc.

LB prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 10,3 proc.

Naujausiose Europos Centrinio Banko (ECB) ekspertų prognozėse numatoma mažesnė infliacija ypač 2024 m., daugiausia dėl sumažėjusio energijos kainų poveikio. Dabar ekspertai prognozuoja, kad 2024 m. infliacija vidutiniškai sudarys 2,3 proc., 2025 m. – 2 proc., o 2026 m. – 1,9 proc.

ECB ekspertai augimo 2024 m. prognozę sumažino iki 0,6 proc. ir numato, kad artimiausiu laikotarpiu ekonominis aktyvumas toliau bus vangus. Jie prognozuoja, kad vėliau ekonomika atsigaus, o 2025 ir 2026 m. augs atitinkamai 1,5 ir 1,6 proc., iš pradžių skatinama vartojimo, o vėliau ir investicijų.

2024 03 25 15:39
Spausdinti