Rusijos rinkos netektis Lietuvos verslui atsiėjo šimtus milijonų eurų, bet jo nepribaigė.
Draudimais užsibarikadavusi Rusija įgėlė mūsų šalies ekonomikai. Prekyba su kaimyne sumažėjo perpus, o rytų pusėn eksportuojamų lietuviškų prekių dalis per metus susitraukė nuo 12,7 iki 2,2 proc. Panaši produkcijos dalis parduodama Ukrainoje ir Belgijoje (žr. 1 grafiką). Nors eksporto krytis neprilygsta 1998 m. Rusijos krizei, kai prekyba per 18 mėnesių smuko 4,4 karto, jis palieka ryškų įspaudą. 2014 m. tikėtasi, kad šiemet ūkis augs 3,5 proc., bet naujausios prognozės neviršija nė 2 proc.
Kaip tvirtino banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas, Lietuva pasiekė ekonominio ciklo piką – naujos darbo vietos sparčiai kuriamos visoje šalyje, daugėja investicijų. Tačiau Baltijos tigro spurtą stabdo Kremliaus embargo pavadėlis. IQ apklaustų ekonomistų vertinimu, Rusijos ūkio negandos ir importo apribojimai nurėžė apie 1 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) potencialo. Jei padėtis nesikeis, prasti prekybos santykiai iki metų pabaigos mūsų šaliai kainuos daugiau nei 360 mln. eurų.
Lietuvos ūkiui bėdų kelia ir daugiau išorės veiksnių: pagrindinė Lietuvos eksporto rinka ES įklimpusi į defliacijos pelkę, o kaip vilties žiburys spindėjusi Kinija susiduria su rimtais sunkumais. „Atsiduriame prekybos replėse“, – paaiškino SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda. Senieji prekybos partneriai neužmiršti, o įsitvirtinti naujose rinkose dar nespėta.
Iki kaulų smegenų pažįstamai Rusijos rinkai pakeisti prireiks laiko. Tačiau negandomis užgrūdintas šalies verslas spėjo apsiprasti su pakitusiomis žaidimo taisyklėmis. „Mus muša, o mes stiprėjame“, – ryžto nestokojo Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos (LINEKA) prezidentas Tautginas Sasnauskas.
„Prezidentiniame“ sąraše
Rusijai paskelbus embargą labiausiai nerimauta dėl Lietuvos vežėjų, nes transporto sektorius sukuria dešimtadalį šalies BVP, nes transporto sektorius sukuria dešimtadalį šalies BVP. Daugiau nei tris ketvirtadalius šios vertės suvežama vilkikais, vykdančiais grįžtamojo eksporto užsakymus. Nuogąstauta be pagrindo – transporto įmonės masiškai nebankrutavo.
Paskutinį 2014 m. ketvirtį pradėtos 55 transporto ir saugojimo veiklą vykdančių įmonių bankroto procedūros, atitinkamu laikotarpiu 2013-aisiais – 43. Per pirmą šių metų pusmetį inicijuota 5 proc. mažiau bankrotų nei tuo pat metu pernai. Tad paniką keičia ateities planai. Vieni Rusiją jau iškeitė į ES rinką. Konkuruojama mažesniais nei vietos įkainiais. Antri planuoja steigti įmones Maskvos palankiau vertinamose Bendrijos valstybėse. „Vengriją ir Lietuvą Rusijoje vertina skirtingai“, – pateikė pavyzdį T. Sasnauskas.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pirmą 2015 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, kelių transporto įmonių pajamos krito 3 proc. Grįžtamasis eksportas traukėsi 48 proc. „Nedidelis pajamų nuosmukis nustebino“, – džiaugėsi Ž. Mauricas. Rusijos rinkos netektį iš dalies kompensavo augęs užsakymų skaičius ES šalyse (žr. 2 grafiką). Tiesa, užsivėrusi Rusijos rinka pabrangino krovinių gabenimą mūsų šalies eksportuotojams. Mažesnį įkainį leisdavo taikyti pigūs rusiški degalai ir importuojamos prekės. „Šiltnamio sąlygų dienos jau praeityje“, – pabrėžė LINEKA vadovas T. Sasnauskas.
Įleisti šaknis Vakarų Europoje trukdo ir griežti taršos reikalavimai. Anksčiau nei 2005 m. pagamintoms transporto priemonėms taikomas „Euro 3“ ekologijos standartas. Tokio tipo vilkikams didžiausiuose ES ūkiuose taikomi didesni eksploatacijos mokesčiai. Šiuos moka vežėjai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalyje tokių sunkvežimių – trečdalis. Rusijos rinkoje senesnėms transporto priemonėms papildomi mokesčiai netaikomi.
Problemų kraičio pildyti nesibodi ir Maskva. Su sunkumais susiduria ne tik gabenantys į vežėjų juokais „prezidentiniu“ vadinamą sąrašą patenkančias prekes. Kaimynės pareigūnams neįtinka ir tranzitiniai kroviniai. „Susikalbėti labai sunku“, – apibendrino T. Sasnauskas. Jis pasakojo, kad Rusijos pareigūnai vis dažniau tikrina tranzitu vykstančius vilkikus iš Lietuvos. Kenčia vairuotojai, nes kartais šiems kelyje tenka iškrauti krovinį. Vietos policija gali nuspręsti jį konfiskuoti ir, remdamiesi naujais Kremliaus įsakais, sunaikinti.
Lieka nežinomi
Lietuvos pieno ir mėsos produktų gamintojai Kremliaus kerštą Briuseliui už ekonominės sankcijas pajuto stipriausiai. Lietuviško maisto eksportas į Rusiją pirmą metų pusmetį traukėsi beveik 80 proc. Mėsos eksporto eilutėje nuliai šviečia nuo kovo (žr. 3 grafiką). Kiaulių maras ir embargas perdirbėjams buvo negailestingas.
Vis dėlto bendras mėsos produktų eksportas sumažėjo dešimtadaliu. Įteisinus ritualinį skerdimą atsivėrė durys į musulmonų valstybių rinkas. Glaudesni prekybos ryšiai užmegzti su JAV, Japonija, Honkongu ir Vietnamu. Metų pabaigoje turėtų atsiverti ir Kinijos rinka. Tačiau antro pagal dydį pasaulio ūkio termometro stulpeliui pasiekus kritinę ribą viltys gali subliūkšti. „Nerimaujame ir laukiame“, – mėsininkų padėtį apibūdino Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento vadovas Sigitas Besagirskas.
Mus muša, o mes stiprėjame.
Lietuviški pieno produktai vis dar pasiekia Rusijos gyventojus, tačiau pajamos nepalyginamai kuklesnės. Pavyzdžiui, pirmą 2014 m. pusmetį į kaimynę išvežta 78,1 mln. eurų vertės pieno gaminių. Per tokį pat laikotarpį šiemet jų parduota už 5,2 mln. eurų. Tiesa, santykiai su klientais naujose rinkose nėra tvirti. „Nežinome, ar mūsų produkcija prigis“, – dvejojo bendrovės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa.
10 proc. savo produkcijos Rusijos rinkai tiekusios įmonės vadovas aiškino, kad gamyba nesumažėjo, nes pavyko diversifikuoti prekybą. „Produkcijos Rusijoje beveik nebeparduodame“, – paaiškino D. Trumpa. Į prastesnę padėtį pateko tie, kurie labiau pasitikėjo Maskva. Trečdalį savo produkcijos rusams tiekusi pieno perdirbimo įmonė „Pieno žvaigždės“ skaičiuoja nuostolius. Pirmą pusmetį šie siekė pusę milijono eurų, o pardavimas krito 39 proc.
Didelė dalis gaminių šalies kaimynės rinką pasiekdavo dėl solidžios pelno maržos. IQ duomenimis, Maskvos ir Sankt Peterburgo prekybos centrų lankytojai už lietuvišką sūrį sutikdavo mokėti vidutiniškai 20 proc. siekiantį antkainį. Kai kurių rūšių sūriui nustatyta 40 proc. pelno marža. Vakaruose lietuviškos produkcijos pelningumas neviršija 3 proc.
Mūsų šalies pieno produktai Italijos ir Vokietijos rinkose naudojami žaliavai. Vietos gyventojams nežinomų gamintojų produkcija įvelkama į geriau pažįstamo prekės ženklo pakuotę. „Taip liekame nežinomi ir lengvai pakeičiami“, – paaiškino S. Besagirskas.
Tyčinė apatija
Pernai Kremliaus draudimus pavyko įveikti pasitelkiant partnerius buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse. Prekės Rusiją pasiekdavo per Baltarusiją ir Kazachstaną. Pavyzdžiui, paskutinį 2014 m. ketvirtį pieno produktų eksportas į pirmąją šalį išaugo tris, o į antrąją – 2,6 karto.
Anot S. Besagirsko, Rusija griežtina kontrolę: „Su lietuviais dirbančias įmones bandoma įbauginti.“ Rusijos rinką pasiekti padedant Eurazijos muitų sąjungai priklausančioms valstybėms tapo sudėtingiau. Pirmą 2015 m. pusmetį eksportas į Baltarusiją ir Kazachstaną mažėjo.
Patekę į Rusijos rinką jau liks nusivylę – importuojamos prekės vietiniams sunkiai įperkamos. „Net ir be embargo buvusio prekybos masto išlaikyti nepavyktų“, – tvirtino G. Nausėda. Europos centrinio banko duomenimis, per 12 mėnesių iki šių metų rugpjūčio rublis neteko daugiau nei 40 proc. vertės. Pernai rugpjūtį euras kainavo maždaug 47, o dabar – apie 80 rublių. Menko ir rusų pajamos. Šalies kaimynės centrinio banko duomenimis, liepą, palyginti su atitinkamu 2014 m. mėnesiu, gyventojai gavo 9,4 proc. mažiau pajamų. Šalį taip pat slegia apie 15 proc. metinė infliacija.
Rusijos centrinis bankas nebesiima aktyvių veiksmų rublio kursui palaikyti, infliacijai stabdyti naudojamas užsienio valiutos rezervas senka. Ž. Maurico teigimu, tokios Rusijos centrinio banko ir Finansų ministerijos priemonės neatsitiktinės: „Jei siekiama atpratinti nuo importuojamų prekių, toks elgesys atrodo labai logiškas.“
Neatrodo, kad artimiausiu metu Rusijos ekonomika atsigaus. Daugiau nei pusę federalinio biudžeto pajamų sudaro lėšos iš naftos ir dujų sektoriaus. Eksportui skirtos „Ural“ naftos kaina pirmą pusmetį buvo 43 proc. mažesnė nei pernai. JAV geopolitinių analizių centras „Stratfor“ skaičiuoja, kad, naftos barelio kainai laikantis žemiau 60 JAV dolerių, recesija Rusijoje gali užsitęsti daugiau nei dvejus metus. Barelis „Brent“ rūšies naftos rugpjūtį biržose atsiėjo mažiau kaip 45 dolerius. Veikiausiai mažėsiantis naftos poreikis Kinijoje, į rinką grįžtantis Iranas ir Saudo Arabijos ambicijos kritusiomis kainomis pristabdyti JAV skalūnų naftos revoliuciją užtikrins, kad finansinės bėdos Rusijos neapleistų.
Ką tai reiškia didžiulės rinkos išsiilgusiems mūsų šalies eksportuotojams? „Esame prekybos skyrybų proceso liudytojai“, – paaiškino Ž. Mauricas. Dialogą su naujais partneriais Lietuva jau užmezgė. Nors apie naujus rimtus santykius kalbėti dar anksti, laikas pripažinti, kad nepastovus kaimynas duris į savo namus užvėrė ilgam.
—–
Milžinų agonija
Atkirstos nuo Vakarų finansų institucijų, didžiosios Rusijos bendrovės neranda lėšų įsipareigojimams vykdyti. Mažinant išlaidas atleista beveik 6 tūkst. šalies bankų „Sberbank“ ir VTB darbuotojų. Sunkiai gyvena ir metalurgijos pramonės įmonės.
Rusijos centrinis bankas skaičiuoja, kad bendrovės užsienio kreditoriams iki metų pabaigos turės grąžinti daugiau nei 30 mlrd. eurų. Taupydamos lėšas naftos ir dujų įmonės „Rosneft“ ir „Gazprom“ atidėjo projektus, kurių bendra vertė siekia 24 mlrd. eurų. „Gazprom“ įsipareigojimai kreditoriams siekia bemaž 23 mlrd. eurų.
Didžiausią nerimą kelia naftos gavybos ir eksporto bendrovės „Rosneft“ būklė. Iki metų pabaigos ši turės grąžinti 14 mlrd. eurų. Lėšų skoloms padengti nėra, o pagrindiniai įmonės kreditoriai – Vakarų finansų institucijos.
Pastarąjį kartą, kai „Rosneft“ reikėjo atiduoti 15 mlrd. eurų paskolų, įsikišo Kremlius. Įmonės išplatintas 10 mlrd. eurų vertės rubliais denominuotas obligacijas, leidus Finansų ministerijai, supirko komerciniai šalies bankai. Kadangi sandoris vykdytas JAV doleriais, krito rublio kursas.
