Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 7 d.


VERSLUMAS
Per penkerius metus Lietuvoje startuolių daugėjo sparčiausiai Baltijos šalyse
BNS
Pexels

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje startuolių skaičius augo sparčiausiai tarp Baltijos šalių – praėjusiais metais jų buvo per tūkstantį – 40 proc. daugiau nei 2016 metais, tačiau daugiausia startuolių – 1,3 tūkst. pernai buvo Estijoje, o Latvijoje jų registruoti 600, teigia tyrimą atlikusi bendrovė „Civitta“.

„Civittos“ partneris Rokas Šalaševičius sako, kad palyginti su Estija ir Latvija, Lietuvoje sparčiausiai augo ir startuoliuose dirbančiųjų skaičius – jis 2016–2020 metais padidėjo 23 proc.

„Tyrimo duomenimis, vien praėjusiais metais tokių darbuotojų (Lietuvoje – BNS) buvo daugiau nei 13 tūkst., o jų atlyginimai – beveik du kartus didesni už šalies vidurkį. Tuo metu Estijoje startuoliuose dirbo 8,2 tūkst., Latvijoje – 6 tūkst. darbuotojų“, – tyrimo pristatyme sakė R. Šalaševičius.

Anot jo, praėjusiais metais Lietuvos startuoliai sumokėjo 200 mln. eurų mokesčių ir pritraukė apie 436 mln. eurų užsienio investicijų.

„Vis dėlto startuolių sukuriama pridėtinė vertė bendrame šalies ekonomikos „pyrage“ kol kas nėra didelė – vos 0,8 proc., kur gamyba ir prekyba suneša po 16 proc., o transportas – 7 proc.“, – atkreipė dėmesį R. Šalaševičius.

Pasak jo, šiuo metu Baltijos šalyse yra 13 „vienaragių“: 10 Estijoje, 2 Lietuvoje ir vienas Latvijoje.

„Google“ užsakymu atlikto Baltijos šalių startuolių ekosistemos tyrimo duomenimis, spartesnei startuolių plėtrai ir jų virtimu „vienaragiais“ trukdo ne tik technologinių talentų stoka, bet ir negebėjimas komercializuoti, „parduoti pasauliui“ savo sukurtų inovatyvių produktų.

„Tą jau įsisąmonino labiausiai tarp Baltijos šalių šiame segmente pažengusi Estija, kuri dabar labiau orientuojasi ne į kūrėjų, o jų sukurtų produktų pardavėjų paiešką“, – sakė R. Šalaševičius.

Tyrimas taip pat parodė, kad du pagrindiniai iššūkiai, kuriuos įvardija patys startuoliai – nuolatinis talentų trūkumas ir iššūkiai pritraukiant finansavimą iš rizikos kapitalo fondų.

Pagal investicijų į startuolius dydį pirmauja Estija – pernai į šioje šalyje esančius startuolius buvo investuota 1,1 mlrd. eurų, į Lietuvos – 2,5 karto mažiau – 436 mln. eurų, o į Latvijos startuolius – 5 kartus mažiau – 220 mln. eurų.

Tyrimo pristatyme dalyvavusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad startuolių industrijos stiprėjimas iki 2030 metų Lietuvai gali užauginti 20 „vienaragių“.

„Paradoksas, tačiau nepaisant pastaraisiais metais užklupusių negandų – pandemijos ar karo Ukrainoje – startuolių industrija Lietuvoje tik stiprėja. Neabejoju, kad 2030 metais mes Lietuvoje turėsime 20 vienaragių“, – tyrimo pristatyme sakė A. Armonaitė.

Vienaragiais vadinami startuoliai, kurių vertė perkopė 1 mlrd. eurų. Lietuvoje šį statusą kol kas turi tik du startuoliai: drabužių mainų ir prekybos startuolis „Vinted“ ir kibernetinės saugos sprendimų bendrovė „Nord Security“.

Pasak Lietuvos verslo angelų tinklo valdybos pirmininko, verslininko Vlado Lašo, startuoliai yra ekonomikos augimo katalizatorius – dinamiškiausia jos dalis, kurianti ir perduodanti naujoves visam verslui.

„Startuolių ekosistema yra labai svarbi Lietuvai – didžiausios pasaulio korporacijos labai atidžiai stebi startuolius, kad tie kartais, ne procentais augantys startuoliai neatimtų iš jų duonos, o tas vyksta“, – BNS sakė V. Lašas.

Atliekant tyrimą buvo apklausti 108 startuolių steigėjai, 1,8 tūkst. darbuotojų, rizikos kapitalo fondų valdytojai ir kiti Baltijos šalių startuolių ekosistemos dalyviai.

2022 10 04 13:42
Spausdinti