Meniu
Prenumerata

sekmadienis, sausio 29 d.


STARTUOLIAI
Pernai itin sparčiai augę startuoliai šiemet gali sulėtinti tempą
BNS
Freepik

Lietuvos technologijų startuolių ekosistemos vertei 2022 metais augus sparčiausiai tarp visų Centrinės ir Rytų Europos šalių, šiemet jos augimas, tikėtina, kiek sulėtės, o didžiausia problema išliks talentų trūkumas, sako šios rinkos žinovai. Vis dėlto, pasak jų, tikimasi, kad iki 2025 metų ši ekosistema išaugs du-tris kartus.

Lietuvos verslo angelų tinklo LitBAN valdybos pirmininkas Vladas Lašas sako, kad startuoliai pernai parodė ne tik įspūdingą atsparumą, bet ir, jo žodžiais, fantastinį augimą.

„Man atrodo, kad mes dar pilnai nesuprantame, kaip svarbi Lietuvos ateičiai ši, atrodytų, šiandien santykinai nedidelė mūsų ekonomikos sritis. Bet ji auga eksponentiškai – ne keliais procentais, bet keliais kartais“, – BNS sakė V. Lašas.

Portalo dealroom.com duomenimis, Lietuvos technologijų įmonių vertė per penkerius metus išaugo 16,6 karto – nuo 0,6 iki 10 mlrd. eurų, o visų „Nasdaq Baltic“ listinguojamų Lietuvos bendrovių bendra vertė yra maždaug 9 mlrd. eurų.

Rekordinis augimas, tvari plėtra

Pasak startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovės Ingos Langaitės, dabar Lietuvoje yra kiek daugiau nei 700 aktyviai veikiančių startuolių, tačiau bendras jų skaičius gali viršyti ir 1 tūkst.

„Lietuvos startuoliai stabiliai auga. Per tris 2022 metų ketvirčius aktyviai veikiantys Lietuvos startuoliai šalies biudžetą jau papildė mažiausiai 205 mln. eurų – daugiau nei per visus 2021 metus (200 mln. eurų)“, – BNS teigė I. Langaitė.

Pasak jos, įmonių darbuotojų skaičius per metus išaugo 18 proc. ir iki 16,4 tūkst., jų vidutinis atlyginimas – 14 proc. iki 3,2 tūkst. eurų (iki mokesčių) – beveik dukart daugiau už vidutinį šalies atlyginimą.

Anot „Unicorns Lithuania“ vadovės, dauguma sėkmingiausių šalies startuolių veikia penkiose srityse: interneto programinės įrangos ir paslaugų, finansinių technologijų (fintech), e. prekybos, dirbtinio intelekto bei sveikatingumo.

Lietuvos startuoliai per tris 2022 metų ketvirčius pritraukė mažiausiai 218 mln. eurų investicijų, o didžiausią investiciją – 100 mln. JAV dolerių – gavo kibernetinio saugumo bendrovė „Nord Security“ – ji pasiekė 1,6 mln. JAV dolerių įvertį, oficialiai tapdama antruoju šalies „vienaragiu“.

Antrą kol kas didžiausią metų investiciją pritraukė mokėjimų platforma „kevin.“ (61,6 mln. eurų).

„Išskirčiau ir 14 mln. eurų investiciją į Lietuvos startuolį „Ovoko“, vystantį elektroninę prekybą autodalimis. Pastaruosius dvejus metus „Ovoko“ kasmet paauga maždaug po tris kartus“, – sakė „Unicorns Lithuania“ vadovė.

Pasak jos, plačiai nuskambėjo ir inovatyvią femtosekundinių lazerių technologiją vystančio Lietuvos startuolio „Litilit“ pritraukta 3,5 mln. eurų Taivano rizikos kapitalo fondo „Taiwania Capital“ investicija: „Tai pirmoji Taivano investicija iš anksčiau pernai pristatyto 200 mln. JAV dolerių vertės paketo, orientuoto į Vidurio ir Rytų Europą“.

I. Langaitė pabrėžia, kad dalis didžiųjų Lietuvos startuolių dirba pelningai ir auga ne iš investuotojų, bet iš klientų pasitenkinimo. Tai lemia kitą požiūrį į finansus ar verslo vystymą.

„Recesija juos palies minimaliai, o ilgoje perspektyvoje gal net bus naudinga, pavyzdžiui, pritraukti talentus. Vis dėlto ekonomikos susitraukimas vienareikšmiškai padarys įtakos startuoliams, kurie gyvena iš investicijų. Ne tik labiau prieinamas taps talentas, bet neišvengsime ir resursų persiskirstymo, ir paprasčiausio taupymo, ir kitų kaštų mažinimo“, – aiškino asociacijos vadovė.

Pasak startuolius globojančių verslininkų asociacijos vadovo V. Lašo, 2022 metų pradžioje vargu ar buvo galima tikėtis rekordų, tačiau verslo angelų investicijos per metus augo virš 40 proc. ir pasiekė 14,5 mln. eurų (2020 metais – 2,4 mln., 2021 metais – 10,4 mln. eurų).

Anot jo, Lietuvos verslo angelų tinklo LitBAN narių skaičius taip pat padidėjo iki 300.

„Nors šie skaičiai neatrodo dideli, patyrusių verslo žmonių – verslo angelų globa, patarimai ir mentorystė yra esminė sėkmingos startuolių ekosistemos dalis. Protingi pinigai, ateinantys kartu su verslo angelo patyrimu, yra labai svarbūs startuolių įkūrėjų sėkmingam startui“, – BNS sakė V. Lašas.

„Beveik prieš penkerius metus įkurtas LitBAN tapo svarbiu startuolių augimo katalizatoriumi, o LitBAN verslo angelų mokykloje 2022 metais investuoti į startuolius mokėsi beveik 70 verslo angelų“, – pridūrė jis.

Šiemet – atsargesnės investicijos, lėtesnis augimas

Pasak „Unicorns Lithuania“ vadovės, šiemet startuolių laukia atsargiau planuojamos investicijos, lėtesnis augimas ir įdarbinimas.

„Iki šiol taikę amerikietišką verslo modelį ir buvę priklausomi nuo investicijų kai kurie pasaulio startuoliai turės išmokti atsigręžti į europietišką ar net lietuvišką konservatyvumą. Laimės tie, kurie geba lanksčiai reaguoti į pokyčius, atsakingai planuoti ir protingai valdyti kaštus“, – kalbėjo I. Langaitė.

„Tam, kad startuolių ekosistema augtų, sklandžiai tarpusavyje sąveikautų, turi būti keli aspektai – talentai, vidinė kultūra, įstatyminė bazė, inkubatoriai ar akseleratoriai ir investuotojai“, – pridūrė ji.

Startuolius globojančių verslininkų asociacijos vadovas V. Lašas pabrėžia, kad viena sričių, kurioje reikia esminių pokyčių, yra švietimas.

„Panaudodami edukacines technologijas (EdTech) galime pasiekti spartų proveržį šioje srityje. EdTech (EdTechLithuania.com) startuolių iniciatyva 2023 metais gali būti esminių pokyčių Lietuvos švietime katalizatoriumi. Tam reikia daugiau dėmesio, pasitikėjimo ir palaikymo – ir ne tik iš Vyriausybės, bet ir iš visuomenės“, – aiškino V. Lašas.

Pasak jo, Lietuvos EdTech startuoliai jau puikiai vertinami visame Šiaurės ir Baltijos šalių regione, į juos investuoja užsienio rizikos kapitalo fondai, jie jau plečiasi ir į užsienio rinkas.

„Pavyzdžiui, EdTech startuolis „Vedliai“ (TeachersLeadTech) jau padeda daugiau kaip pusei visų Lietuvos pradinių klasių mokytojų sudominti vaikus technologijomis. Šie 4 tūkst. mokytojų su entuziazmu naudojasi šia metodika ir pagalba“, – sakė LitBAN valdybos pirmininkas.

„Džiaugiuosi, kad atsiranda EdTech startuolių, tarp kurių įkūrėjų yra ir mokytojai: jau esu investavęs į startuolį, kurio viena iš įkūrėjų yra matematikos mokytoja“, – pridūrė jis.

Pasak I. Langaitės, Lietuvos startuolių ekosistemai plečiantis didžiausiu skauduliu išlieka talentų trūkumas – šiuo metu ieškoma daugiau nei 600 IT specialistų.

„Rinkoje paklausiausi ne tik techninius įgūdžius turintys darbuotojai – programuotojai, testuotojai, duomenų analitikai, duomenų inžinieriai, bet ir pardavimų, marketingo, žmogiškųjų išteklių ar komunikacijos specialistai, finansininkai, projektų vadovai“, – BNS sakė ji.

Anot startuolių asociacijos vadovės, strateginis tikslas yra jau 2025 metais turėti tris kartus didesnę ekosistemą, kurioje veikiantys startuoliai taptų svarbiu Lietuvos ekonomikos augimo varikliu – 2 tūkst. veikiančių startuolių, 30 tūkst. dirbančių specialistų, 375 mln. eurų sumokėtų mokesčių.

„​​Potencialo tam tikrai turime. „Vienaragiai“ griauna įprastas rinkas, keičia įpročius bei kuria naujus vertės pasiūlymus. Tad ilgojoje perspektyvoje aukštos pridėtinės vertės sektoriuje veikiančių įmonių, gebančių kurti inovatyvius technologinius produktus ir turinčių itin didelį augimo potencialą, tikrai nemažės, o kartu su ekonominiu pakilimu, tikiu, išgirsime ir apie naujus Lietuvos „vienaragius“, nes atsarginių suolelis tikrai nemažas“, – sakė „Unicorns Lithuania“ vadovė I. Langaitė.

2023 01 04 09:27
Spausdinti