Lietuvoje žemiau skurdo ribos pernai gyveno apie 215 tūkst. žmonių – vieno jų pajamos buvo iki 251 euro per mėnesį, o dviejų tėvų ir dviejų vaikų iki 14 metų šeimos – 527 eurai.
Tuo metu žemiau skurdo rizikos lygio pernai gyveno apie 576 tūkst. žmonių – šis rodiklis pernai siekė 20,6 proc. – per metus jis sumažėjo 2,3 punkto, pranešė Statistikos departamentas. Absoliutaus skurdo lygis 2019 metais siekė 7,7 proc. – 3,4 punkto mažiau nei 2018 metais.
„Visose amžiaus grupėse absoliutus skurdas mažėjo. Tai yra labai džiugu ir matome, kad žmonių absoliučiame skurde gyveno mažiau“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Statistikos departamento direktorė Jūratė Petrauskienė. Pasak jos, labiausiai absoliutaus skurdo rodiklius gerino padidėjusios socialinės išmokos. „Didžiausias pokytis yra matomas (…) vieno asmens šeimos ūkyje. Taip pat matome, du suaugę asmenys ir du vaikai – yra sumažėjimas. Trečioje vietoje eina trys ir daugiau suaugusių asmenų su vaikais“, – sakė ji.
Nors skurdo situacija gerėja, vieniši vyresnio amžiaus žmonės dar susiduria su sunkumais, bet ir jų padėtis pamažu tampa geresnė. „Jeigu paanalizuotume pagal amžiaus grupes, tai yra asmenys virš 65 metų, gyvenantys vieni, – tai yra ta grupė, kuriai yra sunkiau gyventi, ir jiems reikėtų didesnės pagalbos“, – kalbėjo J. Petrauskienė.
Statistikos departamento teigimu, disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 6,2 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 4,8 proc., kituose miestuose – 8,4 proc.), kaime – 10,8 proc. Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų. 2019 metais jis sudarė 8,4 proc. ir sumažėjo 5,6 punkto.
Absoliutaus skurdo lygis namų ūkiuose su vaikais pernai siekė 6,6 proc. ir sumažėjo 3,8 punkto, o be vaikų – sumažėjo 3,4 punkto iki 8,4 proc. Pagal namų ūkio sudėtį absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė šeimos, kur gyvena vienas tėvų su išlaikomais vaikais (absoliutaus skurdo lygis – 19,5 proc.) ir gyvenantieji vieni (17,5 proc.). Tarp dirbančiųjų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1,9 proc., tarp bedarbių – 38,2 proc., tarp senatvės pensininkų – 8,5 proc. Dirbančiųjų absoliutaus skurdo lygis per metus sumažėjo 1,1 punkto, bedarbių – 12,6, o senatvės pensininkų – 4,6 punkto.
Mažėja ir skurdo rizikos lygis
Skurdo rizikos lygis pernai siekė 20,6 proc. ir per metus sumažėjo 2,3 punkto. Pernai apie 576 tūkst. žmonių šalyje gyveno žemiau šios ribos. Skurdo rizikos riba pernai buvo 379 eurai per mėnesį vienam žmogui ir 797 eurai – šeimai su dviem vaikais iki 14 metų. Dėl disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2018 metais, padidėjo 10 proc.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,1 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 14 proc., kituose miestuose – 22,1 proc.), kaime – 27,9 proc.
Skurdo rizikos lygis mieste per metus sumažėjo 1,7 punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose – padidėjo 0,2 punkto, kituose miestuose – sumažėjo 4,9 punkto), o kaime – sumažėjo 3,4 punkto.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo virš 65 metų žmonių grupėje. 2019 metais jis sudarė 31,6 proc. ir per metus sumažėjo 6,1 punkto. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2018 metais) buvo 311,5 euro ir sudarė 82,2 proc. skurdo rizikos ribos.
Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, tačiau šis skirtumas sumažėjo: vidutinė senatvės pensija išaugo daugiau nei skurdo rizikos riba.
„Vidutinis pensininkas gyvena žemiau tos skurdo rizikos ribos, taip pat matome tendencijas, kad atstumas tarp skurdo rizikos ribos ir pensijos vidutinės gaunamos mažėja, traukiasi, vadinasi tendencijos yra gerėjančios“, – sakė J. Petrauskienė.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 1,2 punkto ir pernai siekė 22,7 proc., 18-64 metų amžiaus žmonų – sumažėjo 1,5 punkto iki 16,5 proc.
Pasak departamento, šiam mažėjimui didžiausios įtakos turėjo piniginės socialinės paramos vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams pokyčiai. 2018 metais socialinės apsaugos išlaidos šeimai ir vaikams padidėjo 43,1 proc.
Departamento teigimu, darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2019 metais siekė 18,4 proc. ir per metus sumažėjo 0,4 punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 4,5 punkto ir 2019 metais sudarė 22,5 proc.
Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 45,4 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (46,3 proc.).
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,9 proc., tarp bedarbių – 54,4 proc., tarp senatvės pensininkų – 35,1 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 0,2 procentinio punkto, bedarbių asmenų – 7,9, senatvės pensininkų – 6,6 procentinio punkto.
Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2019 metais padidėtų iki 30,1 proc. Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, išaugo, o didžiausią įtaka jos turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui. Skurdo rodikliai yra apskaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis.
Absoliutaus skurdo lygis skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką, kaip ir skurdo rizikos lygis, skiriasi skurdo ribos nustatymo būdas ir dydis. Absoliutaus skurdo riba laikomas minimaliems poreikiams patenkinti reikalingas dydis, apskaičiuojamas vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministrerijos patvirtinta asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodika.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
