Atvėsus orams prasideda ir peršalimo ligų sezonas. Pasak specialistų, tinkamai ir laiku pasirūpinus sveikata negalavimų galima išvengti.
Peršalimo ligų priežastimi gali būti daugiau kaip 250 įvairiausių virusų, tačiau, kaip pabrėžė „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė, dažniausiai pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurios pagrindiniai simptomai – ryklės, galvos skausmas, karščiavimas, sloga. Būtent pastarasis simptomas yra vienas pirmųjų apie peršalimą įspėjančių signalų.
Nors gali atrodyti, kad visi gyvename toje pačioje aplinkoje ir susiduriame su tokia pat rizika užsikrėsti peršalimo ligomis, pasak E. Ramaškienės, paslaptis slypi kiekvieno žmogaus imuninėje sistemoje. „Dažniausiai serga vaikai, nes jų imuninė sistema nėra galutinai susiformavusi, nepakankamai išugdyti higienos laikymosi įgūdžiai, taip pat jie yra jautresni oro temperatūros svyravimams“, – teigė vaistininkė. Tiesa, nuo peršalimo nėra apsaugoti ir suaugusieji, ypač tie, kurie dirba dideliuose kolektyvuose, daug laiko praleidžia žmonių susibūrimuose ar dažnai susiduria su sergančiais.
Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus naudinga suaktyvinti imuninę sistemą renkantis homeopatinius vaistus, ežiuolės ir vitamino C preparatus. „Dažnai žmonės vos pajutę nežymų negalavimą skuba suduoti smūgį esamiems simptomams. Vis dėlto nereikėtų vartoti didelės koncentracijos veikliųjų medžiagų nereceptinių vaistų, jeigu temperatūra nėra aukštesnė nei 38 laipsniai ir ligos simptomai nėra ūmūs“, – sakė E. Ramaškienė. Anot jos, pirmiausia vertėtų pakankamai ilsėtis, vartoti daug skysčių, pagardintų medumi, citrinomis. Būtent staigi reakcija, pastebėjus pirmuosius simptomus, padeda išvengti paūmėjimo ir leidžia greičiau nugalėti ligą.
Peršalus situaciją patariama vertinti rimtai, nes netinkamai gydantis galimos įvairios komplikacijos, pavyzdžiui, ryklės tonzilių pūlinga angina, sinusitas, vidurinės ausies uždegimas – otitas, akių junginės uždegimas, balso stygų uždegimas – laringitas, tracheobronchitas ar plaučių uždegimas. „Reikia stebėti savo organizmą. Jeigu savijauta negerėja ir pakyla temperatūra, skauda galvą, vargina stiprus kosulys, negalima į visa tai numoti ranka, būtina kreiptis į gydytoją ir laikytis jo nurodymų“, – akcentavo specialistė.
Svarbu prevencija
Pasak vaistininkės, pajutus pirmuosius peršalimo simptomus svarbu pagalvoti tiek apie save, tiek apie kolegas ir bent keletą dienų likti namie – neleisti virusui plisti. „Kad ir koks užsiėmęs būtų žmogus, patariama bent 1–3 dienas praleisti namie, gulėti, gerti daug šiltų vaistažolių arbatų, vartoti vitaminą C, taip greičiau iš organizmo pasišalins virusų toksinai ir sutrumpės, palengvės gydymas“, – sakė E. Ramaškienė.
Prasidėjus peršalimo ligų sezonui rekomenduojama kuo dažniau vėdinti patalpas, dezinfekuoti daiktų paviršius, per pertraukas išeiti pasivaikščioti gryname ore, dažnai plauti rankas, neliesti veido, akių, nosies, lūpų, nes per gleivines labai greitai patenka virusai. E. Ramaškienė pataria vengti jau susirgusių, kosinčių, čiaudinčių kolegų, dėvėti vienkartines kaukes ir jas keisti kas 2–3 valandas.
Nors apie imuninę sistemą dažnai pradedama galvoti tik prasidėjus rudeniui, E. Ramaškienė rekomenduoja sveikatai skirti pakankamai dėmesio ištisus metus. Prasidėjus peršalimo sezonui vaistininkė pataria per dieną išgerti ne mažiau kaip 2 litrus skysčių, nes pakankamai vandens turinčios audinių ląstelės atsparesnės virusams. Rūpinantis sveikata patariama vengti skersvėjų, neperkaisti, nesušalti, nesušlapti kojų.
Pasak E. Ramaškienės, tinkama mityba turi įtakos imuninei sistemai. Svarbu, kad racione netrūktų baltymų, kurie aprūpina organizmą amino rūgštimis, reikalingomis antikūnams gaminti, ir kitų naudingų mineralinių medžiagų bei vitaminų.
Norint apsisaugoti nuo ligų, patariama stengtis ištisus metus vengti įtampos, žalingų įpročių, gerai išsimiegoti, saikingai sportuoti, reguliariai mankštintis. Gerą savijautą užtikrinti padeda ir dažnas buvimas gryname ore, pirtis, kontrastinis dušas. Imuninę sistemą silpnina dideli fizinio ir protinio darbo krūviai, aplinkos užterštumas, dažnos bakterinės ir virusinės infekcijos, žarnyno helmintai, nesveikas gyvenimo būdas ir mažas fizinis aktyvumas.
Be viršutinių kvėpavimo takų ligų rudens–žiemos–pavasario periodu vyrauja apatinių kvėpavimo takų (trachėjos, bronchų, plaučių) infekcijos, gripas ir kitos infekcinės ligos, paūmėja odos (atopinis dermatitas, egzemos, žvynelinė), sąnarių ligos, depresija.
Mineralinės medžiagos ir vitaminai, naudingi kovojant su peršalimo ligomis:
- Omega 3 ir omega 6 riebalų rūgštys padeda imuninei sistemai įveikti uždegiminius procesus (jų randama augaliniuose aliejuose – sėmenų, rapsų, graikinių riešutų, kanapių, sojų – bei žaliose lapinėse daržovėse).
- Vitaminas E stiprina T ląsteles, kurios atpažįsta ir sunaikina svetimus antigenus (randamas grūdiniuose produktuose).
- Vitaminas C stimuliuoja imuninių ląstelių funkciją, padeda atsinaujinti gleivinei, skatina kolageno gamybą (jo gausu citrusiniuose vaisiuose, pomidoruose, bulvėse, svogūnuose).
- Vitaminas A stiprina antikūnų atsaką į infekciją ir skatina baltųjų kraujo kūnelių dauginimąsi. Gyvybiškai svarbus imuninei sistemai – selenas, saugantis nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio (jo gausu kiaušinio trynyje, morkose).
- Geležis būtina, kad aprūpintų ląsteles deguonimi, o jos pasipriešintų ligai (šaltinis – mėsa, špinatai, pupelės, lęšiai).
- Probiotikai stiprina imuninius atsakus į virusus (jų gausu raugintuose produktuose, kefyre).
- Vitaminas D3 svarbus ne tik kaulų ir dantų struktūrai, bet ir imunitetui peršalimo ir kitoms virusinėms ligoms.
