Alfa.ltSkaitmenizacijos banga iš esmės keičia tradicinės prekybos taisykles, o ištuštėjusios didmiesčių gatvių vitrinos vis dažniau užleidžia vietą virtualioms platformoms. Ar tai reiškia, kad fizinė lokacija prarado savo prasmę, o regionų verslas įgijo vienodas starto pozicijas su sostinės milžinais?
Žurnalo IQ studijoje – pokalbis su Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančios „Pigu.lt“ Marketplace vadovu Raimondu Žilėnu. Interviu ekspertas atskleidžia, kokias kritines klaidas prekybą internete pradedantys verslai daro dažniausiai, kaip dirbtinis intelektas pakeitė el. prekybos kasdienybę, kodėl Vakarų rinkų klientai yra kur kas reiklesni ir kas šiandien lemia sėkmę vieno langelio principu valdomoje keturių šalių rinkoje.
– Kalbėsime apie internetinę prekybą ir kaip ji pasikeitė pastaruoju metu. Tiesiog išėjus iš mūsų redakcijos ir pasivaikščiojus Gedimino prospektu – pagrindine Vilniaus gatve – vos už 100 metrų galima pamatyti, kad vietoj „United Colors of Benetton“ parduotuvės dabar stovi tuščios patalpos. Legendinis „Vaikų pasaulis“, kuriame daug metų veikė kita garsi parduotuvė „Zara“, taip pat ištuštėjęs. Ką šitos tuščios vitrinos sako apie prekybą šiais laikais? Ar tai reiškia, kad vieta tapo visiškai nesvarbi? Žvelgiant plačiau, ar prekybos verslas didmiestyje ir provincijoje jau nebeturi jokių skirtumų?
– Nemanyčiau, kad prekybos vieta tapo nesvarbi. Vis dėlto vieta išlieka labai svarbi. Tiek fizinėje prekyboje, tiek internetinėje yra svarbu, kur ir kaip tu prekiauji. Pavyzdžiai su „Zara“, „Vaikų pasauliu“ ar „Benetton“ labai priklauso nuo konkrečios situacijos. Galbūt tai atrodo kaip prestižinė vieta, kurioje yra daug pirkėjų, bet tai gali būti ne tie pirkėjai, kuriems siūlomos prekės aktualios. Gali neatitikti srautai, kad tos parduotuvės išsilaikytų, arba netikti verslo sąlygos, kaštai, nuomos kaina ir panašiai.
Kita vertus, labai didelė prekybos dalis juda į internetą – į pačių prekybininkų, prekių ženklų kanalus arba į bendras platformas, tokias kaip mūsų marketplace. Vienareikšmiškai vertinti negalima, nes fiziniai verslai tikrai gali sėkmingai gyvuoti ir toliau. Tačiau prekybos kanalų diversifikacija dabar yra labai ryški. Kad būtum sėkmingas, turi būti daug kur, nors nebūtinai visur.
– Jūs kasdien matote tūkstančius vietos pardavėjų. Kokias didžiausias augimo galimybes bei pardavimo kanalus Lietuvos verslai šiandien pražiopso?
– Jei kalbame apie kanalus, tai mūsų „Pigu.lt“ platforma pritraukia šimtus, tūkstančius pirkėjų, o pardavėjai čia gali prekiauti keturiose rinkose ir išplėsti savo geografiją. Tai yra didžiulė galimybė.
Kalbant apie regioninius verslus, kuriems gali atrodyti, kad jų galimybės dėl lokacijos yra apribotos – iš tikrųjų tos ribos susitraukė. Nebėra taip, kad mažas verslas Tauragėje ar Skuode būtų mažiau konkurencingas už verslą Vilniuje. Jeigu nori fiziškai nuvykti į Vilnių ir ten kažką padaryti – tuomet taip, lokacija svarbi.
Nebėra taip, kad mažas verslas Tauragėje ar Skuode būtų mažiau konkurencingas už verslą Vilniuje.
Bet bendrai paėmus, prieš dešimt metų tam pačiam regiono verslui pradėti prekybą Vilniuje kainuodavo brangiau, negu dabar naudojantis kitais kanalais pradėti prekybą Helsinkyje, Rygoje ar Taline. Tam galima naudoti „Pigu.lt“, „Amazon“, „eBay“ ir kitas platformas, kurios atveria plačius geografinius horizontus. Sėkmė dabar labiau priklauso ne nuo to, kur esi, o nuo to, kaip bandai veikti. Svarbiausia – atsirinkti kanalus pagal verslo specifiką.
– Agurkais galima prekiauti pakelėje arba turguje. Anksčiau buvo daug mažų parduotuvėlių. Nuvažiavę į Italiją ar Ispaniją kai kurie žavisi, kad gatvėse gausu mažų šeimos verslo parduotuvių. Lietuvoje susiklostė situacija, kad fizinėje prekyboje dominuoja prekybos centrai. O kaip yra internete? Kaip verslui apsispręsti, ar jam kurti savo butiką – savo prekės ženklo parduotuvę, ar rinktis marketplace’ą, kuris yra elektroninė didelio prekybos centro versija?
– Būkime atviri: jei sukursite naują prekę ir norėsite jos prekių ženklą išsukti tik marketplace, nebus lengva. Nors platformoje kasdien gaunate prieigą prie tūkstančių potencialių klientų, ten susiduriate ir su didžiule konkurencija – konkuruojate su tūkstančiais kitų pardavėjų. Todėl prekės ženklo žinomumui sukurti reikia daug pastangų, nesvarbu, ar tai darysite platformoje, ar savo el. parduotuvėje.
Tokiam verslui geriausia turėti kanalų rinkinį: savo el. parduotuvę arba fizinę vietą prekės ženklui plėtoti ir kartu marketplace’ą, kad galėtų augti, pasiekti daugiau klientų ir didinti pardavimus. Svarbiausia žinoti, ko tikiesi ir į ką fokusuojiesi. Jei ateisi tikėdamasis, kad visiškai nežinomas prekės ženklas platformoje staiga taps populiarus be papildomų pastangų – tai neįvyks. Aš žinau daugiau pavyzdžių, kai toks požiūris nepasiteisino, nei kai pavyko. O verslai, kurie žino savo prekių ypatybes, privalumus ir turi kitus kanalus, atėję į marketplace’ą gali veikti labai sėkmingai.
– Reklama ir rinkodara tikriausiai taip pat neturi būti pamirštos? Marketplace'’s neišsprendžia šių problemų ir nesumažina išlaidų?
– Tikrai taip, platforma už jus prekės ženklo neišvystys. Tačiau ji gali labai prisidėti, jei pats pardavėjas investuoja ir siekia būti ryškus platformos viduje bei išorėje. Mes, kaip platforma, norime, kad klientai matytų geriausius pasiūlymus bei ženklus ir norėtų sugrįžti. Fokusas visada yra į klientą. Jei prekės ženklas niekuo neišsiskiria arba yra nematomas, klientai jo tiesiog nepastebės tame reklaminiame šurmulyje.
Savo parduotuvėje gali dirbti su „Google“, o marketplace’as suteikia skirtingus įrankius, produktus ir galimybes papildomai reklamuotis bei dalyvauti kampanijose. Kartais užtenka pasiūlyti gerą kainą, greitą pristatymą ir gauti gerus atsiliepimus. Visi operaciniai dalykai – grąžinimų valdymas, greitas klientų aptarnavimas ir problemų sprendimas – susideda į vieną krepšelį, pagal kurį dėliojasi sėkmė.
– Lietuvos ir užsienio gamintojai bei prekių ženklų savininkai dažnai skundžiasi, kad jiems sunku patekti į fizines parduotuves. Vaikščiodami po prekybos centrus Vilniuje, Taline ar Varšuvoje, matome tuos pačius prekių ženklus – mažai vietinių ar išskirtinių. O kaip yra interneto prekyboje? Koks yra slenkstis naujokui ateiti į verslą, pavyzdžiui, į jūsų marketplace'’? Kas lemia, ar gali pradėti veikti?
– Didžioji dauguma verslų, kurie sėkmingai prekiauja mūsų platformoje, yra tokie, apie kuriuos aš anksčiau net nebuvau girdėjęs. Kartais sekdamas duomenis matai, kaip kažkoks pardavėjas staiga iššoka į viršų dėl savo nuoseklaus darbo ir teisingo fokuso. Daug pardavėjų pradėjo nuo nulio arba prisijungė būdami labai maži ir užaugo. Starto slenkstis tikrai nėra aukštas. Žinoma, turi turėti prekę, tiekimo kanalus arba galimybę užsipirkti prekių, kurios aktualios klientams. Bet pradžiai nereikia jokių didžiulių depozitų ar pradinių įnašų. Reikia noro, prekių ir nebijoti investuoti savo laiko.
Daug pardavėjų pradėjo nuo nulio arba prisijungė būdami labai maži ir užaugo. Starto slenkstis tikrai nėra aukštas.
Jei ilgai dvejosi arba pradėsi po truputį, siūlydamas vos penkias prekes, užsakymų ir klientų apimtys bus per mažos, kad suprastum, ar tau tai tinka. Kai platformoje yra keli milijonai prekių, su penkiomis prekėmis iškilti labai sunku. Turi ateiti nusiteikęs daryti maksimumą. Jei darysi tik truputį, nesėkmės tikimybė yra dešimtimis kartų didesnė. Startinė investicija yra tavo laikas ir noras. Kiti finansai jau eina į procesų valdymą, prekių įsigijimą ir klientų aptarnavimą. Slenkstis yra gana žemas.
– Kokios kitos klaidos būdingos verslams starto metu?
– Kaip jau minėjau – abejonės ir dvejojimas. Svarstymas, ar man to reikia, ar dar pagalvoti. Net ir COVID-19 pandemijos metu bei po jos, kai fizinė prekyba vėl atsidarė, dvejojimas palieka tave už tų, kurie nedvejoja, nugaros. Sėkmingesni yra tie, kurie sprendimus priima greičiau. Sprendimas nebūtinai iškart būna teisingas, bet tai yra procesas: padarai klaidą, pasimokai ir eini į priekį. Lėti sprendimai ir ilgas delsimas yra pagrindinės klaidos. Čia ir atsijoja tie, kurie sprendžia greitai, nuo tų, kurie ilgai šildosi tame puode, kol galiausiai nusprendžia, kad tai ne jiems, nors realiai net nepadarė visko, ką galėjo.
– Ar bet kas gali pradėti prekiauti? Kokie yra minimalūs reikalavimai ir ar galima dėl tam tikrų priežasčių būti išmestam iš jūsų platformos?
– Prekiauti iš esmės gali visi ir beveik visomis prekėmis, kurios yra legalios – žinoma, išskyrus ginklus ar narkotikus. Reikia atsižvelgti į tai, kad mūsų marketplace’as apima keturias rinkas: Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją. Kai kurie dalykai ar mokesčiai Suomijoje ar Latvijoje gali būti reguliuojami griežčiau nei Lietuvoje, į tai būtina atkreipti dėmesį.
Taip pat reikia įvertinti platformos pobūdį. Jei siuvate ar mezgate vienetines kojines, mūsų tipo platformoje bus sunku, nes kiekvieną prekę reikės atskirai įvesti ir aprašyti, o tai generuoja didelius kaštus. Mūsų platforma labiau pritaikyta didesnėms prekių partijoms, kai pardavus vieną prekę toliau sėkmingai prekiaujama iš likučio. Taip pat nesame visiškai pritaikyti šaldytam maistui ir tam tikroms specifinėms kategorijoms. Tačiau šiuo metu turime apie 1500 skirtingų kategorijų, kuriose pardavėjai gali laisvai kelti savo prekes. Tai yra daug, nors ir ne viskas.
Dėl pašalinimo iš platformos – natūralus iškritimas įvyksta, kai nebėra pakankamai pardavimų, nes pardavėjas nedėjo pastangų, kaina buvo nekonkurencinga arba prekė klientams nepatraukli. O sutartis vienašališkai nutraukiame dėl rimtų pažeidimų. Pavyzdžiui, griežtai kovojame su prekių klastotėmis. Jei identifikuojame, kad pardavėjas siūlo padirbinius arba pirkėjui išsiunčia ne tai, ką šis užsisakė, tokį pardavėją greitai pašaliname.
Taip pat netoleruojame šiurkštaus ar nepagarbaus bendravimo su klientais, ypač sprendžiant prekių grąžinimo klausimus. Jei po pokalbių ir grįžtamojo ryšio pardavėjas išvadų nedaro, tenka atsisveikinti, nes tai neatitinka mūsų kokybės principų. Priežastimi gali tapti ir nuolatinis prekių pristatymo vėlavimas. Pažadų ir įsipareigojimų nevykdymas galutiniam klientui yra stipriausias postūmis pašalinti. Mes nepuolame blokuoti po pirmo ar antro karto, bet kai tai kartojasi nuolat, kenčia klientas, o kartu ir visa platforma bei kiti sąžiningi pardavėjai, nes nusivylę pirkėjai tiesiog nebeateis pas mus pirkti.
– Santykiuose su klientu – už ką atsako „Pigu.lt“, o už ką – patys pardavėjai?
– „Pigu.lt“ daugiausia atsako už procesų moderavimą tarp pardavėjo ir kliento. Tuo tarpu už prekės kokybę, teisingą jos aprašymą, informacijos pateikimą ir savalaikį pristatymą tiesiogiai atsako pats pardavėjas. Jis taip pat atsako už garantinius įsipareigojimus bei grąžinimus, jei prekė netiko arba sugedo. Pardavėjas sutinka su šiomis bendrosiomis sąlygomis ateidamas į platformą. Mes negalime reguliuoti nei prekių kainų, nei nurodyti, kuo konkrečiai pardavėjas privalo prekiauti. Mes atliekame koordinatoriaus vaidmenį.
– Aptarėme, kad internetas suteikia daug galimybių pigiau pradėti verslą – nereikia patalpų, reikia mažiau darbuotojų, lengviau pasiekti klientus. O kaip elgiasi senieji, tradiciniai prekybos milžinai? Ar jie žengia į internetą, ar vis dėlto matome, kad jie yra gerokai lėtesni ir dar ne visiškai atrado šią nišą?
– Kiek teko susidurti gyvenant ir dirbant Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje, Baltijos šalių verslai yra labai aktyvūs, progresyvūs ir kibūs. Negalėčiau pasakyti, kad didieji verslai yra užmigę ar lėti. Prieš penkiolika metų atrodė keista, kodėl viena ar kita didelė verslo grupė neina į internetinę prekybą. Mums tuomet tai buvo palanku, nes leido greičiau plėstis. Tačiau šiuo metu dauguma didžiųjų verslų turi savo el. parduotuves ir aktyviai prekiauja tiek savo kanaluose, tiek didžiuosiuose marketplace’uose, įskaitant ir mūsiškį. Procesas vyksta labai aktyviai.
– Užsiminėte, kad „Pigu.lt“ veikia keturiose rinkose – Baltijos šalyse ir Suomijoje. Tai yra didžiulė galimybė bet kuriam lokaliam verslui iš karto pasiekti keturias šalis. Bet ar visada yra prasmė tai daryti, ar vis dėlto geriau pradžioje koncentruotis savo šalies rinkoje?
– Prieš penkiolika metų pasiekti visas šias rinkas buvo sunku, o dabar dėl interneto tai padaryti gana lengva. Kaip sėkmingai seksis – jau kitas klausimas, bet būti matomam galima labai greitai. Mūsų platformoje verslui siūlome vieno langelio principą: pasirašai vieną sutartį, įkeli prekes, perpranti procesą ir vienu darbu pasieki keturias rinkas. Po to jau dirbdamas gali reguliuoti, kokias prekes ir kokiomis kainomis nori pardavinėti atskirose šalyse. Tai yra paties pardavėjo sprendimas. Būna atvejų, kai prekių ženklai dėl turimų distribucijos susitarimų prašo leisti prekiauti tik Baltijos šalyse, o Suomijoje ne, arba atvirkščiai. Vieno langelio principas leidžia turėti vieną kontaktą, kuris padeda startuoti, apsimokyti, o toliau jau galima sėkmingai plėtotis.
– Kaip skiriasi šių rinkų klientai ir jų įpročiai? Koks jų požiūris į internetinę prekybą, kokios tendencijos dominuoja jūsų platformoje?
– Didžioji dalis pamatinių lūkesčių sutampa: visi klientai nori geros kainos, tikisi geros kokybės, greito pristatymo ir kokybiško aptarnavimo bei problemų sprendimo, jei kyla klausimų ar reikia grąžinti prekę. Tačiau yra ir specifinių skirtumų. Pavyzdžiui, Suomijos rinkos klientai yra gerokai reiklesni kokybei ir duotam pažadui. Jie istoriškai labiau įpratę prie aukštų standartų ir klaidų taip lengvai neatleidžia. Baltijos šalių klientai taip pat sparčiai sužino savo teises ir aktyviai jomis naudojasi, tad reikalavimų kartelė kyla ir čia.
Suomijos rinkos klientai yra gerokai reiklesni kokybei ir duotam pažadui. Jie istoriškai labiau įpratę prie aukštų standartų ir klaidų taip lengvai neatleidžia.
Jei žiūrėtume giliau, Estijos klientai ir verslai yra technologiškai pažangesni, jie tikisi daugiau automatizuotų technologinių sprendimų, o ne rankinio darbo. Latvijoje pirkėjai labiau linkę lyginti pasiūlymus ir yra jautresni kainai. Skirtumų yra, bet tikrai nereikia baigti akademinių kursų, kad suprastum, kaip prekiauti šiose rinkose.
– Turime didelę sukčiavimo ir kibernetinio saugumo problemą. Taip pat pirkėjai mėgsta nuolaidas, veikia lojalumo programos. Kokia vieta tenka pristatymo greičiui? Kas, jūsų žiniomis, yra svarbiausia būtent Lietuvos klientui?
– Analizuodami didžiulius savo duomenų srautus aiškiai matome, kas klientams svarbu ir kada jie perka daugiau. Pristatymo greitis yra vienas iš esminių faktorių, padedančių parduoti daugiau. Mes siūlome Fulfillment paslaugą, kai pardavėjas gali laikyti savo prekes mūsų sandėlyje Lietuvoje. Tokiu atveju klientas Lietuvoje arba net Latvijoje prekę gali gauti tą pačią dieną, o Estijoje ar Suomijoje – sekančią. Kai pirkėjas prekę gauna greitai, pardavimai gali išaugti du ar tris kartus, lyginant su situacija, kai pristatymas trunka 3–4 dienas.
Kitas svarbus dalykas – kaina. Klientai intensyviai lyginasi kainas. Praėjo laikai, kai buvo galima tikėtis, kad kažkas nupirks prekę brangiau tiesiog iš inercijos ar pasitikėjimo. Kainą visada reikia išlaikyti konkurencingą. Žinoma, verslas turi uždirbti, kad išgyventų, bet jei tavo kaina yra dešimtadaliu didesnė už rinkos vidurkį – bus labai sunku.
Taip pat labai svarbus platformos ir paties pardavėjo įvaizdis bei kitų pirkėjų atsiliepimai. Pirkdami prekes ar rinkdamiesi viešbučius kelionėms, visi dabar skaito atsiliepimus. Informacija prieinama labai greitai, todėl su klientų pasitikėjimu juokauti negalima, jei planuoji ilgalaikį verslą.
– Mėgstama sakyti, kad duomenys yra šių laikų nafta. Kaip internetinė platforma, jūs turite sukaupę milžiniškus duomenų kiekius. Kaip jūs patys ir jūsų verslo partneriai išnaudojate šiuos duomenis geresniam rezultatui pasiekti?
– Duomenų masė per daugelį metų susikaupė tikrai didžiulė. Mes juos analizuojame įvairiais kampais, kad priimtume gerus verslo sprendimus ir padėtume mūsų pardavėjams. Anksčiau kai kurių sprendimų nepriimdavome, nes reikėdavo analitikų komandos, kuri tuos duomenis ištrauktų ir struktūruotų. Šiuo metu svarbiausia turėti tvarkingą duomenų bazę, o jų apdorojimas jau yra tik fantazijos klausimas.
Su dirbtinio intelekto įrankiais dabar galima greitai atlikti neįtikėtiną analizę visais reikiamais pjūviais. Sprendimų priėmimo greitis tapo milžiniškas. Mums nebėra poreikio turėti galybę analitikų – kiekvienas darbuotojas naudoja dirbtinio intelekto įrankius analizei atlikti net atskiro pardavėjo lygmeniu. Duomenys mums padeda suprasti, kas klientams patinka, kur turime pasitempti ir kaip pritaikyti rinkodaros įrankius, kad sukurtume didžiausią vertę. Galimybių dabar yra daugiau nei laiko jas įgyvendinti, todėl labai svarbu aiškiai susifokusuoti į tai, ką reikia daryti, ir ko nedaryti, kad nešvaistytume išteklių.
– Koks yra pirkėjas internete pagal sociodemografinius ir kitus rodiklius?
– Turbūt nebeliko demografinės grupės, kuri nepirktų internetu. Mano teta, kuriai virš 70 metų, jau kokius penkiolika metų sėkmingai perka internetu ir jai jokių fizinių parduotuvių nebereikia. Perka visos amžiaus grupės, skiriasi tik įpročiai ir pasirinkimo būdai. Jaunesni pirkėjai daugiau orientuojasi į tai, ką mato socialiniuose tinkluose, ką rekomenduoja nuomonės formuotojai. Internetas nepastebimai tapo vieta, kur ieškoma visko: ne tik prekių, bet ir paslaugų, bankinių, finansinių ar draudimo sprendimų. Atjunkite internetą ir gyvenimas sustos.
Neseniai su kolegomis buvome Vokietijoje, koncerte, ir mus nustebino tai, kad kai kur norint nusipirkti maisto ar gėrimų būtinai reikėjo turėti grynųjų pinigų. Mums tai buvo keista, nes esame įpratę visą informaciją gauti ir už viską atsiskaityti telefonu arba kortele. Mes to pokyčio savo kasdienybėje net nebepastebime.
– Užsiminėte apie Vokietiją. Kaip toli Lietuvos interneto prekybos sistema yra pažengusi, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis ar pasauliniu kontekstu? Į ką turėtume lygiuotis ir ką jau esame aplenkę?
– Tiksliai palyginti skaičiais būtų sunku, bet mes tikrai nesame atsilikę. Kai kuriais atvejais užsienio šalis netgi lenkiame. Kaip anksčiau didžiuodavomės interneto greičiu dėl diegiamos naujos infrastruktūros, taip yra ir dabar – naujausios technologijos, pavyzdžiui, 5G ryšys, pas mus veikia puikiai, nors kai kur Europoje jo dar nėra.
Lietuvos pirkėjai aktyviai perka tiek vietinėse, tiek užsienio el. parduotuvėse. Mūsų verslai, įsikūrę Lietuvoje, naudoja vietinę rinką naujų produktų ar paslaugų testavimui, nes dėl mažesnės apimties čia viską galima atlikti greičiau, o vėliau sėkmingai plėstis svetur. Tai rodo, kad mūsų testavimo rinka yra labai aukšto lygio.
– Jūsų nuomone, internetinė prekyba dar nėra pasiekusi savo piko ir vietos plėtrai dar yra?
–Tikrai nepasiekė piko, ji toliau stipriai auga. Pandemijos metu prekyba internetu šovė į viršų ir aplenkė prognozes kokiais 2–3 metais į priekį. Po to sekė stabilizacijos etapas, rinka buvo viena lygyje, o dabar augimas vėl tęsiasi. Ši tendencija išliks, nes žmonės dabar turi labai mažai laiko dėl įvairių pomėgių ar informacijos gausos ir jie tiesiog nebelygsta skirti daug laiko vaikščiojimui po fizines parduotuves.
– Pabaigoje įsėskime į laiko mašiną ir pakeliaukime laiku. Pradėkime nuo ateities. Jūs jau minėjote dirbtinį intelektą. Daug kalbama apie dronų technologijas (deja, šiuo metu daugiau karo kontekste), bet jos bus pritaikomos ir paprastame gyvenime. Yra daugybė kitų robotizacijos sprendimų. Kaip, jūsų nuomone, po penkerių ar dešimties metų atrodys jūsų verslas?
– Tikrai turėsime kur kas daugiau duomenų ir jais grįstų sprendimų. Ne tik mūsų platforma, bet ir bendrai visi verslai privalės remtis duomenimis. Neliks verslų, kurie nesugebės priimti greitų sprendimų, arba jie tiesiog bus priversti konsoliduotis. Marketplace’ai toliau didės ir augs, nebent atsirastų labai griežtas valstybinis reguliavimas. Sėkmingi bus tie, kurie taikys naujausias technologijas. Nors kažko visiškai kosminio po 5–10 metų nesitikiu, galbūt aš nesu didelis vizionierius. Prieš penkerius metus turbūt taip pat nebūčiau tiksliai numatęs to, kas dabar vyksta su dirbtiniu intelektu, nors įdirbis jau buvo.
Neliks verslų, kurie nesugebės priimti greitų sprendimų, arba jie tiesiog bus priversti konsoliduotis.
Kitas svarbus dalykas – po penkerių ar dešimties metų visi galutinai supras greičio ir logistikos svarbą. Operacijos ir logistika nėra pati patraukliausia tema kalbėti konferencijose, bet dauguma internetinių platformų tampa operaciniais verslais. Arba tu tai suvaldysi, arba išnyksi. Taip pat manau, kad Baltijos šalių verslams atsivers geresnės galimybės prekiauti Vakarų Europoje. Šiuo metu logistikos prasme Vakarų verslams ateiti į Lietuvą ir pristatyti prekę yra pigiau ir paprasčiau, nei Lietuvos verslui išsiųsti prekę į Vokietiją. Šios sąlygos turėtų susilyginti. Svarbiausia bus duomenys, operacijos ir logistika, o ar prekes masiškai pristatinės dronai – nemanau.
– O dabar pakeliaukime penkerius metus atgal. Jeigu grįžtumėte į praeitį su visa dabartine patirtimi, kokių klaidų išvengtumėte ir kokius teisingus sprendimus priimtumėte pradėdamas prekybą internete?
– Didžiausią fokusą skirčiau kokybinei bazės pastatyti pačioje pradžioje – tiek procesų, tiek požiūrio į prekių atsirinkimą ir darbą su klientais bei partneriais prasme. Kai pastatai tvirtą ir kokybišką pagrindą, nuo jo gali labai greitai atsispirti ir augti. Jei nori augti per greitai, o kokybinius procesus bandai lipdyti ar taisyti vėliau, eigoje – augimas gaunasi labai duobėtas. Rekomenduočiau iš pat pradžių pasidėti aukšto lygio kokybinį pagrindą, bet kartu nereikalauti iš savęs iškart 100 proc. idealumo, nes norėdamas viską padaryti idealiai – prarasi greitį ir tapsi per lėtas.
BEKOMENTARU:
