Grynųjų pinigų prikimštas lošimų sektorius yra palanki terpė pinigams plauti, tačiau Lietuvoje tai padaryti tampa vis sunkiau
Per metus Lietuvos kazino, lošimo automatų salonuose, lažybų punktuose „prasisuka“ beveik 500 mln. eurų grynųjų. Tai sudaro beveik pusę iš daugiau nei milijardą eurų siekiančios visos lošimų sektoriaus apyvartos. Atsiskaityti ne fizinėse lošimo vietose draudžia galiojantys įstatymai.
„Tai – sena tradicija. Grynųjų pinigų naudojimą lemia ir verslo statistika, ir psichologija. Šita sritis būtent dėl to, kad yra paremta grynųjų pinigų srautų, yra itin jautri priežiūrai: nežinia, kas juos atnešė, jie neturi nei vardo, nei pavardės. Pagrindiniai pinigų plovimo taškai nuo seno būdavo arba bankai, arba lošimo namai“, – pabrėžė Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Giedrienė.
Dažniausiai pinigų plovimo atvejų pasitaiko dėl nepakankamo lošėjų identifikavimo. Patekę į lošimo saloną, jie dažniausiai išeina namo su panašia suma, su kuria ir atėjo – tik tiek, kad pinigai įtraukiami į apskaitą, taigi tampa „švarūs“.
Pinigams plauti naudojamos schemos gana paprastos. Pavyzdžiui, lažybų salone žvalgomasi itin mažu koeficientu įvertintų įvykių ar ryškios komandos favoritės. Ant jų ir pastatoma didesnė suma. Kadangi įvykio tikimybė yra didelė, rizika labai maža. Įprastu atveju lošėjai žvalgosi į rizikingesnes tikimybes, tačiau mikroskopiniai koeficientai yra tai, ko tikisi pinigus plauti ketinantys asmenys. Nors pelno marža maža, nusikaltėliams užtenka, kad laimėjimas būtų įregistruojamas oficialiai.
Kitos sritys irgi turi savo specifiką. Nusikalstamos veiklos nevengiama vykdyti ir prie lošimo automatų. „Juodi pinigai keliauja į žaidimo automatą, asmuo spaudžia mygtuką „išsigryninti“, ir tai yra tavo laimėjimas, tu „legalizavaisi“. Tu jų neva niekur kitur negavai, tiesiog turi patvirtinimą, kad tau išmokamas laimėjimas“, – schemą aiškino R. Giedrienė.
Pinigai plaunami ir prie lošimo stalų. Žaidėjai išsikeičia didelę grynųjų pinigų sumą į žetonus arba didelę sumą išskaido dalimis, kad ją būtų galima realizuoti per kelis kartus. Tuomet šiek tiek dalyvauja realiame lošime, tačiau ilgai prie stalo neužsibūna – likusius žetonus grąžina į kasą ir taip buvusius juodus pinigus užregistruoja kaip „švarų“ laimėjimą.
Norint užkirsti kelią panašiems nusikaltimams, lošimo bendrovės yra įstatymiškai įpareigotos tikrinti visų klientų tapatybes, registruoti didesnes nei 1 tūkst. eurų įnešamas sumas ir apie įtartiną veiklą informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT).
Dar daugiau – bendrovėms reikia sekti, jei tas pats asmuo bando gudrauti ir savo pinigus išskaidyti per kelis lošimus. „Kai laimėjimo vertė viršija tūkstantį eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas per vieną, ar kelias susijusias operacijas, bendrovės papildomai privalo patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti laimėjimo atsiėmimo atveju“, – taisykles aiškino FNTT atstovė Rūta Andriuškaitė.
Pinigų veidas ir vardas
2018 m. FNTT iš lošimo namų gavo 35 pranešimus dėl įtartinų veiklų. Tai sudaro 3 proc. visų tarnybos tais metais fiksuotų įtartinų veiklų. Skaičiuojant pranešimus apskritai, per metus jų skaičius paaugo daugiau nei trečdaliu, tačiau didžiausią dalį jų atsiunčia bankai. Pranešimų iš lošimo namų net sumažėjo. Pernai jų gauta 58 ir ši dalis sudarė 7 proc. visų atvejų.
Lošimus reglamentuojantys įstatymai vis griežtėja, o naujausia stambi byla dėl taisyklių nesilaikymo tarsi parodo, kad pinigų plovimo tema teisėsauga nelinkusi juokauti.
2018 m. FNTT iš lošimo namų gavo 35 pranešimus dėl įtartinų veiklų. Tai sudaro 3 proc. visų tarnybos tais metais fiksuotų įtartinų veiklų.
Šių metų balandį Estijos kapitalo įmonei „Olympic Casino Group Baltija“ skirta 495 tūkst. eurų bauda. LPT tokią baudą skyrė už 2018 m. įvykusį atvejį, kai Panevėžyje esančiame kazino bendrovė papildomai nepatikrino trijų asmenų tapatybių, lošusių prie lošimo stalų ir į žetonus iškeitusių 42,2 tūkst. eurų.
Toks taisyklių nepaisymas laikomas šiurkščiu Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimu. Ši lošimų organizatoriui skirta suma net nėra maksimali. Didžiausia bauda, kuri įmonėms Lietuvoje gresia už įstatymo pažeidimus, gali siekti iki 1,1 mln. eurų.
Bendrovė su šiuo vertinimu nesutiko, ir teisybės paieškos persikėlė į teismą. Jei šis pripažintų baudos teisėtumą, tai būtų skausminga, tačiau ne dramatiška finansinė netektis. 2018 m. „Olympic Casino Group Baltija“ uždirbo 2,66 mln. eurų grynojo pelno – beveik trečdaliu daugiau nei užpernai.
Į LPT rankas netrukus pateks dar daugiau reguliavimo įrankių. Nuo 2019 m. gegužės tarnybai priskirta žaidimų automatų priežiūra, liepą įsigaliojo privalomas dokumentų tikrinimas visose lošimo vietose ir draudimas į jas įleisti nepilnamečius. Lapkritį įsigalioja dar vienas pakeitimas, kuriuo siekiama sumažinti lošimo patrauklumą – papildomi reklamos ribojimai. Pinigų plovimo prevencijai ir jos pažeidimų išaiškinimui pagelbėtų taip pat lapkritį įsigaliosiantis privalomas filmavimas visose lošimo vietose. Iki šiol tokia prievolė būdavo taikoma tik kazino, be to, specialistai skųsdavosi prastos kokybės raiška.
Vienas svarbiausių pinigų plovimo prevencijos atžvilgiu yra nuo 2020 m. įsigaliosiantis pakeitimas – lošimo aparatai privalės būti sujungti į lošimų kontrolės sistemą. Iki dabar LPT specialistai vietas, kur stovi šie aparatai, turėjo lankyti kas mėnesį, tikrinti gautus lošimo automatų duomenis ir lyginti, ar pateikti duomenys sutampa su pinigų apyvarta. Tai daug žmogiškųjų išteklių reikalaujantis darbas, o Lietuvoje yra 200 lošimo automatų salonų.
Nauja tvarka šią užduotį palengvins, tačiau visų problemų neišspręs. Žmogiškieji ištekliai lieka vienu opiausių trūkumų. Tai patvirtina ir tarptautiniai ekspertai iš Europos Tarybos ekspertų komiteto MONEYVAL. Šiais metais parengtoje priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu, ataskaitoje Lietuvoje lošimų sektorius yra vertinamas gana gerai ir didesnių pinigų plovimo grėsmių neįžvelgiama. Teigiama, kad organizatoriai yra sukūrę tinkamas vidaus politikos ir kontrolės procedūras, žino pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones. Visgi taip pat pabrėžta, kad prižiūrinčioms institucijoms kritiškai trūksta žmogiškųjų išteklių.
Šis faktas tampa svarbus ne tik kalbant apie bendrą pinigų plovimo prevenciją, bet ir svarstomo LPT prijungimo prie Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamento fone. Nors pastarųjų įstaigų jungimas dar nėra patvirtintas Seimo ir teorinė būsimo veikimo schema nežinoma, tai, kad jungimas motyvuojamas siekiant sutaupyti, specialistams kelia nerimą.
„Tarptautinis šalies įvertinimas dėl pinigų plovimo yra svarbus, nes vėliau gali lemti ir skolinimosi galimybes, patrauklumą užsienio investicijoms. Jei rizika aukšta, investuotojai gali nustoti ateiti į Lietuvą. Jei šalyje pinigų plovimo rizika žema, ji visą laiką bus patraukli verslininkams ir užtikrins verslo plėtrą. Niekas nenori sugrįžti ten, kur buvome prieš 15 metų“, – sakė R. Giedrienė.
