Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gegužės 29 d.


VERSLO FINANSAVIMAS
Pinigų yra, bet nėra: kodėl bankuose sukaupti milijonai netampa paskolomis verslui?
Arvydas Jockus
Fotobankas

Bankuose sukauptos rekordinės lėšos netampa paskolomis smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ar galima tai pakeisti?

Seną priežodį „pinigai daro pinigus“ metas keisti nauju „pinigai naikina pinigus“. Komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai Lietuvos banke laiko 12,5 mlrd. eurų indėlių. Euro zonos centriniuose bankuose saugomiems komercinių bankų indėliams taikoma nuo likučio priklausoma palūkanų norma. Lietuvos bankas už likučio dalį, kuri yra iki septynių kartų didesnė nei privalomosios atsargos, taiko 0 proc., o už šį dydį viršijančią dalį – minus 0,5 proc. metinių palūkanų. Tai reiškia, kad šių indėlių vertė mažėja ne tik dėl infliacijos, bet ir dėl neigiamų palūkanų.

Daugiausia lėšų Lietuvos banke turi „Swedbank“, jis šių metų antrą ketvirtį laikė beveik 7,4 mlrd. eurų. SEB banko indėlių suma – daugiau kaip 1,8 mlrd. eurų.

„Banko paskolų ir indėlių santykis šiuo metu siekia 65 proc., todėl natūralu, kad dalis indėlių pertekliaus laikoma centriniame banke“, – teigė SEB banko valdybos narys, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorius Aivaras Čičelis. Jis pripažino, kad dauguma Lietuvoje veikiančių bankų turi likvidumo perteklių, kuris susidarė smarkiai augant gyventojų ir įmonių indėliams. Per 12 mėnesių Lietuvos gyventojų indėlių visuose bankuose išaugo daugiau negu 3 mlrd. eurų. „Pandemijos metu paskolų paklausa bendrai rinkoje nebuvo tokia didelė, todėl bankai neišskolino lėšų“, – teigė SEB banko valdybos narys.

2021 12 07 06:31
Spausdinti