Apie naują ekonomikos nuosmukį nuolat kalbėta nuo prieš dešimtmetį kilusio sunkmečio. Šįkart matoma daugiau nerimauti verčiančių ženklų, tačiau specialistai neprognozuoja, kad pasikartos tuometis krachas.
Liepos mėnesį JAV buvo pasiektas naujas rekordas – ekonomika augo 121 mėnesį iš eilės. Tai turėtų nuteikti optimistiškai, tačiau nenuteikia – toks ilgas laikotarpis skatina sunerimti, todėl visi ir toliau tarsi laukia naujos krizės. Bet jos kaip nėra, taip nėra.
Vis dėlto ženklai rodo, kad pasaulio ekonomika lėtėja, o pesimizmo vis daugiau. Nuotaiką gadina JAV inicijuoti ir jau įsibėgėję prekybos karai su Kinija, o ir ES, atrodo, bus kitas Donaldo Trumpo taikinys.
Pasaulio bankas šiems ir kitiems metams pateikia atitinkamai 2,6 ir 2,7 proc. pasaulio ūkio augimo prognozes. Tad įmanoma, kad kitais metais pasaulio ekonomika kils lėčiausiai nuo 2009 m. Ji išties auga vangiau, tačiau ekonomistai ramina, jog ši recesija nebus tokia pat kaip 2009-ųjų krizė.
„Kai kurie didieji pasaulio ūkiai gali patirti techninę recesiją, porą ketvirčių iš eilės trauksis jų BVP, bet tai bus lėkšta recesija, kurią daugiausia sukels būtent protekcionistinė politika. Daugelis valstybių yra geriau pasiruošusios, nėra tokių didžiulių disbalansų, kokie buvo 2008 m.“, – prognozavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tiesa, jis pabrėžė, kad ir valstybės pinigų politikos priemonių turi mažiau nei prieš dešimtmetį. Palūkanų normos šiandien gerokai žemesnės, daugelio valstybių skolų lygis per tą laiką išaugo.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį, kad bent jau kol kas nėra tipinių ženklų, kurie istoriškai pranašaudavo gilias recesijas. Anksčiau ekonomikos piką lydėdavo augantis skolos lygis, tačiau šiuo metu nei Europoje, nei JAV to nematyti.
Kiti pozityvūs rodikliai yra žema infliacija ir didesnis centrinių bankų aktyvumas. „Jie nebelaukia, o mėgina imtis veiksmų ir užbėgti įvykiams už akių. Tai suteikia vilties, kad dar galima išsisukti ir kelerius metus pratęsti tą augimą, nors ir vangų“, – mano T. Povilauskas.
Pesimizmo pramonė
Lietuva šiame kontekste, bent sprendžiant iš šiandienos rodiklių, atrodo tarsi ramus užutėkis. Nedarbas mažėja, Lietuvos bankas prognozuoja, kad ekonomika šiais metais augs 3,2 proc., o eksportas vien per pirmą pusmetį padidėjo 7,6 proc.
Tačiau tokia atvira ekonomika kaip mūsų šalies negali nereaguoti į visuotines tendencijas. Kadangi pastaruoju metu Lietuvos ūkį augti skatina eksportas, akys natūraliai krypsta į Vokietiją – vieną svarbiausių rinkų.
Rezultatai ten ne patys geriausi. Pirmą šių metų pusmetį visos Vokietijos pramonės šakos traukėsi, labiausiai smuko automobilių gamintojai ir chemijos pramonė. Tačiau tuo pat metu Lietuvos apdirbamoji gamyba augo tolygiai, eksportas į Vokietiją net šiek tiek padidėjo. Tad kol kas problemos, kurios kankina Vokietijos automobilių ir kitas pramonės šakas, Lietuvos nepaveikė.
Sausio–liepos mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai augo 5,1 proc. ir pasiekė 13,5 mlrd. eurų. Tai rodo, kad šalies pramonė išlieka naši ir nešlubuoja. Lietuvos pramonės įmonių eksporto užsakymai artimiausiais mėnesiais nerodo pavojaus ženklų, teigė N. Mačiulis: „Tai šiek tiek stebina, nes per pastarąjį penkmetį darbo sąnaudos augo labai sparčiai.
Lietuvoje produktyvumas kilo, bet lėčiau, nei didėjo darbo sąnaudos. Ir atrodytų, kad tokiomis aplinkybėmis šiek tiek susvyravusi užsienio paklausa turėtų labiausiai pakenkti toms įmonėms, kuriose darbo sąnaudų ir produktyvumo augimas atitrūko.“
Visgi ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad tik laiko klausimas, kada pramonė ims lėčiau augti ir mūsų šalyje. Sunku būtų tikėtis, kad besitraukdamos pagrindinės eksporto rinkos niekaip nepaveiks Lietuvos eksporto užsakymų.
Europa artimiausius mėnesius stebės, ar pramonės problemos persimes į paslaugų sektorių, ar jis visgi išliks atsparus. Prognozuojama, kad Europos ūkiai toliau augs vangiai. Europos Komisija matuoja, kad šiais metais euro zona pasistiebs 1,2 proc., 2021 m. – 1,4 proc.
Tiesa, kol kas galima rasti ne tik neigiamų, tačiau ir pozityvių ženklų. Daugumoje Europos šalių vyrauja gana žemas nedarbo lygis. Čekijoje jis nesiekia nė 2 proc., Vokietijoje yra 3,1 proc., Vengrijoje – 3,4 proc. „Darbo užmokestis kyla irgi ne taip mažai. Prekybos ir kitų paslaugų sektorius dar augo, ir, sudėję paslaugų bei pramonės vidurkį, dabar Europoje turime nedidelį prieaugį. Aišku, tai galbūt yra mažiau, negu norėtume. Bet dar nėra nė vienos šalies, kur dirbančiųjų skaičius mažėtų“, – pabrėžė T. Povilauskas.
Visi žvilgsniai už Atlanto
Dar prieš porą metų buvo girdimi perspėjimai, kad Skandinavijoje besiformuojantis nekilnojamojo turto burbulas gali sprogti ir atnešti krizę iki mūsų. Tačiau aukštos kainos Skandinavijos šalyse išlieka panašaus lygio, ir nei kritimo, nei kaitimo ryškiai nebematyti.
Tam tikru atžvilgiu panaši situacija ir su Rusija. Nors prieš 20 metų smarkiai nukentėjome nuo jos krizės, šiandien ūkiai yra kur kas mažiau susisaistę. Be to, nors ir šios šalies ekonomika auga gana vangiai, ten kol kas nėra jokių ypatingų lūžių, kurie galėtų neigiamai paveikti Lietuvos ūkį.
Kur kas daugiau sumaišties Europoje galėtų sukelti kietasis „Brexitas“. Pastaruoju metu didėja tikimybė, kad Jungtinė Karalystė pasitrauks iš ES apskritai be jokio susitarimo ir bent jau trumpuoju laikotarpiu tai taps neigiamu šoku ne tik pačiai šaliai, bet ir ES.
Vis dėlto svarbiausiu veiksniu pasaulio ekonomikoje lieka JAV. Čia grėsmių daugiau nei pakankamai. Neužtikrintumą didina tolesnė JAV ir Kinijos prekybos karo kryptis. Tikėtina, jog lapkritį bus paskelbtas D. Trumpo sprendimas dėl didesnio automobilių, įvežamų iš ES, apmokestinimo. Iš pasaulio akiračio nesitraukia ir JAV bei Irano konfliktas. Kol kas jis ekonominis, tačiau, jei įtampa nenuslūgs, gali pavirsti ir į karinį.
Galiausiai pati JAV ekonomika taip pat gali susitraukti, nes recesijos rizika labai padidėjusi. SEB grupės analitikų manymu, tikimybė, jog per artimiausius dvejus metus JAV pateks į recesiją, yra apie 25–30 proc. „Visi esame savotiškai „pavargę“. Kai taip ilgai augama, ypač Amerikoje, visi pradeda baimintis, kada bus tas smukimas. Tai daro įtaką ir verslo, ir žmonių sprendimams“, – sakė T. Povilauskas.
Ir JAV, ir pasaulio ekonomiką teoriškai gali sukrėsti 2020-aisiais vyksiantys prezidento rinkimai. Manoma, kad D. Trumpas mėgins susitarti su Kinija iki jų, nes prasto ekonominio konteksto fone šansai laimėti antrąsyk sumažėtų. Prekybos karas tęsiasi jau pusantrų metų, tačiau pasirodė, kad prezidento įsivaizdavimas, jog „prekybos karus laimėti lengva“, buvo klaidingas. Tai atneša neigiamų padarinių ir pačioms Jungtinėms Valstijoms. Banko „J.P. Morgan“ analitikai mano, kad vidutinis JAV namų ūkis dėl naujų Kinijai pritaikytų tarifų praras po tūkstantį dolerių.
Nors JAV prezidentas turi dar metus išsiderėti to, ko nori, N. Mačiulis mano, kad stipriausia korta jau nebe D. Trumpo rankose. „Kinija tai puikiai supranta ir, iškentusi daugiau nei metus, ji turbūt pasiruošusi dar metus kentėti, o per tą laiką išsireikalauti normalių sąlygų. Net ir pasiektas susitarimas nebūtų labai tvarus ir jau po prezidento rinkimų, ypač jeigu laimėtų D. Trumpas, galime laukti bet ko. Tuomet jis nebeturės jokių paskatų išlaikyti gerus santykius su Kinija“, – sakė ekonomistas.
