ShutterstockValstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) 2022 m. sulaukė kiek daugiau nei 46,5 tūkst. vartotojų užklausų. Beveik trečdalis šių prašymų susiję su elektroninėse parduotuvėse, socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose įsigytomis prekėmis ar paslaugomis.
Vartotojai dažniausiai skundžiasi dėl nekokybiškų ir negautų prekių, pristatymo termino nesilaikymo, pardavėjo nevykdomos pareigos pakeisti prekę ar grąžinti pinigus. Apie 50 proc. užklausų gauta dėl drabužių, avalynės, elektrotechnikos gaminių, interjero reikmenų ir kitų prekių.
Gana dažnai pasitaiko atvejų, kai socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose prekiaujantys verslininkai atsisako įgyvendinti vartotojų teisę grąžinti prekę per 14 darbo dienų, atlyginti nekokybiškos prekės pristatymo išlaidas. „Socialiniuose tinkluose esančioms komercinėms paskyroms, kuriose vartotojams siūloma įsigyti prekių, keliami analogiški reikalavimai kaip ir bet kuriai kitai nuotolinės prekybos priemonei“, – aiškino Milda Deimantė, VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja.
Šiaurės šalių teisinių paslaugų įmonės „Fondia“ teisininkas nurodė, kad sandoriams internete taikomi bendrieji pirkėjo teisių gynimo būdai, kai pardavėjas yra fizinis asmuo, kuris parduoda savo naudotus daiktus ir tai nėra jo ūkinė-komercinė veikla. Šie gynimo būdai nurodo, kad, norėdamas atgauti sumokėtą sumą ir atsisakyti sutarties, pirkėjas turi įrodyti, kad gauta prekė ar paslauga yra netinkamos kokybės ir tai yra pagrindinis sutarties pažeidimas.
