Premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė per savo kadenciją planuoja pagerinti verslo sąlygas ir investicinę aplinką – tikimasi, kad tai Pasaulio banko reitinge „Doing Business“ iki 2020 metų Lietuvą turėtų kilstelėti 6 pozicijomis aukštyn į 15-tą vietą.

Tai numatyta S. Skvernelio Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano projekte, kurios kopiją matė BNS. Planuojama, kad pagal verslo pradžios rodiklį Lietuva per ketverius metus pakils 10 pozicijų į 19 vietą, pagal prisijungimą prie elektros tinklų – 35 pozicijomis į 20 vietą, pagal kredito gavimą – 10 pozicijų į 22 vietą, pagal smulkiųjų investuotojų apsaugą – 21 pozicija į 30 vietą, pagal mokesčių mokėjimą – 5 pozicijomis į 22 vietą, o pagal nemokumo sprendimą – 26 pozicijomis į 40 vietą. Jau antrąjį šių metų ketvirtį Registrų centre ketinama sukurti technologinį sprendimą skundams dėl problemų, kilusių registruojant nuosavybę ar žymint ją žemėlapiuose. Ketvirtąjį ketvirtį juridinių asmenų steigimo elektroniniu būdu procedūras ketinama sutrumpinti iki vienos darbo dienos. Iki antrojo 2018-ųjų ketvirčio planuojama reglamentuoti e-resident (elektroninio rezidento) statusą – įmonės įsteigimui ir valdymui nereikėtų atvykti į Lietuvą. Iki kitų metų ketvirtojo ketvirčio ketinama įvertinti teisinį reguliavimą, susijusį su turto įkeitimu kaip prievolių užtikrinimo būdu, gaunant kreditą. Iki 2019-ųjų pabaigos turėtų būti peržiūrėtas įkeisto turto registravimo teisinis reguliavimas bei pateikti su tuo susiję siūlymai, leidžiantys užtikrinti gerąją praktiką šioje srityje. Priemonių plane taip pat nurodoma, kad vartotojo prijungimo prie elektros tinklų terminą ketinama sumažinti 25 dienomis iki 60 dienų, taip pat įgyvendinti kitas priemones, tačiau konkretūs jų terminai nenurodomi. Taip pat ketinama sujungti juridinių asmenų steigimo procedūras, pertvarkyti jų nemokumo sistemą, konsoliduojant restruktūrizavimo ir bankroto teisinį reguliavimą, tačiau konkrečių tai numatančių reformų terminai taip pat neatskleidžiami.

Nemažai dėmesio ketinama skirti smulkiųjų investuotojų apsaugos stiprinimui.

Nemažai dėmesio ketinama skirti smulkiųjų investuotojų apsaugos stiprinimui. Ketinama numatyti akcininkų teisę susipažinti su visa susirinkimo darbotvarkės klausimo informacija, ne mažiau kaip 10 proc. balsų turintiems akcininkams suteikti galimybę reikalauti, kad susirinkimui pateikti klausimai ar sprendimų projektai būtų įvertinti eksperto, sugriežtintus reikalavimus valdybos narių nepriklausomumui, atskleisti biržoje kotiruojamų įmonių direktorių atlyginimus. Ketinama įtvirtinti reikalavimą, kad akcininkas, įgijęs ne mažiau kaip 95 proc. balsų suteikiančias akcijas, turėtų teisę reikalauti išpirkti likusias akcijas, o likę akcininkai – teisę reikalauti jų akcijas išpirkti. Dabar toks reikalavimas galioja tik vertybinius popierius viešai platinančios bendrovėms (emitentams). Kiek laiko prireiks smulkiųjų investuotojų apsaugos reformų įgyvendinimui, priemonių plane nenurodoma. Pasaulio banko pernai skelbtame „Doing Business“ reitinge Lietuva užėmė 21 poziciją tarp 190 šalių – viena vieta žemiau, nei 2015 metais. Lietuva geriausiai buvo įvertinta turto registravimo (2 vieta iš visų valstybių), sutarčių vykdymo (6 vieta), statybų leidimų (16 vieta), mokesčių mokėjimo (27 vieta) srityse. „Doing Business“ tyrime pernai palankiausios verslui šalys išliko Naujoji Zelandija, Singapūras ir Danija. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.