Vien galimybės priimti kruizinius laivus Klaipėdai nepakanka.
Kruizinės laivybos sezono pradžią uostamiestis tradiciškai švenčia skambant folkloro ansamblių melodijoms, o sutrikę užsieniečiai bergždžiai stengiasi išvengti į juos nukreiptų vietos žiniasklaidos blyksčių ir filmavimo kamerų. Milžiniški keleiviniai laineriai daro įspūdį televizijos žiūrovams, tačiau menkai guodžia vietos verslą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) daug investavo, kad būtų galima priimti tokio dydžio ir pobūdžio laivus, nors kruizinė laivyba sudaro vos 1 proc. uosto apyvartos, o pelningumas tesiekia 0,4–0,5 proc. „Bet kurios kitos įmonės vadovas supras, kodėl tai nėra sritis, į kurią turėtume labai stipriai orientuotis. Tačiau mums ši sritis svarbi socialiniu atžvilgiu“, – sakė KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Didžiausias proveržis kruizinės laivybos srityje užfiksuotas 2014 m., kai sulaukta kone dukart daugiau keleivių nei 2013-aisiais. Pernai rezultatą pavyko dar šiek tiek pagerinti (žr. grafiką). Rekordinė statistika iš pirmo žvilgsnio džiugina, bet netampa panacėja vietos verslui.
Skaičiuojama, kad vienas keleivis uostamiestyje arba pajūrio regione išleidžia 25–40 eurų, ir šie pinigai daugiausia papildo smulkiojo bei vidutinio verslo (viešojo maitinimo įstaigų, suvenyrų pardavėjų) pajamas.
„Kruizinių turistų daugėja, bet jie neišlaidauja. Sakyčiau, keleiviai priklauso vidurinei klasei, jie išlipę į krantą daug pinigų neišleidžia“, – teigė Klaipėdos senamiestyje įsikūrusio viešbučio „National hotel“ direktorė Dovilė Zaueraitė.
Vis dėlto verslininkai neignoruoti šių atvykėlių, juos priima svetingai, nors toks dėmesys finansiškai menkai atsiperka. D. Zaueraitė pasakojo, kad vien dėl kruizinių laivų turistų viešbutis „National hotel“ savo barą „Storas katinas“ atidaro 8 val. ir tikisi, jog į krantą išlipę turistai čia užsuks papusryčiauti. Tačiau dažniausiai užsieniečiai išgeria puodelį kavos ir pasinaudoja nemokamu internetu. Kiek didesnio dėmesio sulaukia įvairios vietos maisto ir gėrimų degustacijos, rengiamos turizmo agentūrų užsakymu. „Bet ir tai pavadinčiau ekonominiu variantu. Degustuodami alų jie dažniausiai užkanda tik kepinta duona“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.
Turtingų kruizinių turistų pritrauksime tik tuomet, kai turėsime jiems pasiūlyti ką nors išskirtinio.
Senamiestyje užsieniečiai neužsibūna – dažniausiai pasinaudoja galimybe pamatyti Kuršių neriją, kitas lankytinas vietas pajūryje, o likę Klaipėdoje sėda į nemokamus autobusus, stovinčius Anikės aikštėje, ir patraukia į „Akropolį“.
„Būtų gerai, kad miesto valdžia pagalvotų apie verslo, savivaldybės ir Turizmo informacijos centro pastangų sinergiją – ką visi galėtume padaryti, kad atvykėlių būtų daugiau ir jie turėtų ką veikti senamiestyje“, – ragino viešbučio direktorė.
Apie koncepcijos trūkumą kalbėjo ir A. Vaitkus: „Turtingų kruizinių turistų pritrauksime tik tuomet, kai turėsime jiems pasiūlyti ką nors išskirtinio. Jie daug ko pasaulyje matę, todėl jų nesudomins nei Gintaro muziejus, nei Kuršių nerija, nes tokių objektų yra ne vienoje pasaulio vietoje.“
KVJUD vadovas linkėtų uostamiesčiui atrasti panašią nišą kaip nedidelis, vos 22 tūkst. gyventojų turintis Vokietijos miestelis Mecingenas. Apie 30 km nuo pramonės lyderio Štutgarto nutolęs miestukas sulaukia minių turistų iš visos Europos, nes sugebėjo pritraukti pasaulinio garso prekės ženklus – jų valdytojai čia atidarė išparduotuves. Vien per pirmus metus atvyko apie milijoną turistų. Jiems aptarnauti kūrėsi viešbučiai, maitinimo įstaigos ir kitas verslas. Šiandien Mecingene veikia daugiau kaip 80 parduotuvių, siūlančių gerokai pigiau įsigyti žinomų prekės ženklų drabužių ir kitų gaminių.
Kryptis – jūra
D. Zaueraitė mano, kad Klaipėdai net ir vasarą nepavyks konkuruoti su artimiausiais Neringos ir Palangos kurortais, kol mieste nebus daugiau pramogų, SPA centrų, vandens ir kitų parkų.
Klaipėdos verslininkų idėjas pasiūlyti daugiau pramogų senamiestyje stabdo didžiulės patalpų nuomos kainos. Miesto valdžia galėtų verslui pasiūlyti įvairių paskatų, lengvatų, antraip čia ir liks tuščios patalpos arba jose kursis pigių drabužių parduotuvės. Ypač liūdnas laikas Klaipėdoje žiemą, kai turistų beveik neužsuka ir miestas turi tenkintis pavieniais užsieniečiais, atkeliaujančiais verslo reikalais.
Viešbutyje „National hotel“ apsistojančių svetimtaučių (amerikiečių, skandinavų, vokiečių) grupės dažniausiai atvyksta iš Vilniaus kelionių agentūrų sudarytais maršrutais. Klaipėda jiems net ir vasarą – tarpinė stotelė praleisti dieną ar dvi, vėliau jie vyksta į Nidą, Rygą, Sankt Peterburgą ar kitur.
„Miestas atvykėliams turi pasiūlyti ką nors įdomaus, originalaus, kad jie čia liktų ilgiau“, – pakartojo pašnekovė.
Lietuvos turizmo departamentas pernai Klaipėdą įvertino už sėkmingiausią turizmo produktą – Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumą. Uostamiesčiui ir ateityje rekomenduojama nenutolti nuo jūros: daugiau dirbti su kruizinių laivų linijomis, aktyviau dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, pristatyti Klaipėdą kaip svetingą miestą. Tos krypties ir laikomasi. Vietos valdžia išskiria šiemet planuojamą surengti regatą „Baltic Sail“, o 2017 m. priims tarptautinę Didžiųjų burlaivių regatą. Išskirtinio baseino su 50 m ilgio takeliais, nardymo šachta, kuri esą uostamiestį pavers nardytojų Meka, taip pat sveikatingumo centru, dar teks palaukti bent iki kitų metų vidurio.
