Kai kurių Rytų Europos šalių atlikti tyrimai atskleidė, kad identiškų prekės ženklų produktai Vakarų ir Rytų Europos parduotuvėse gali skirtis savo sudėtimi. Buvusioms socialistinėms šalims skirti produktai gaminami naudojant pigesnius ingredientus.

Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas tokią praktiką pavadino „maisto apartheidu“. Čekijos žemės ūkio ministras Marijanas Jurecka vasario pabaigoje pareiškė, kad Rytai jau pavargo būti „Europos šiukšliadėže“. Neseniai valstybės remiami tyrimai Vengrijoje, Slovakijoje ir Čekijoje parodė, kad daugelis prekių, parduodamų identiškose pakuotėse, turtingesnėse Europos Sąjungos šalyse yra geresnės kokybės. Tokie rezultatai paskatino Bulgariją atlikti ir savo tyrimų. Chemikų grupė Sofijoje pastarąsias kelias savaites tyrė populiarių sviesto, sūrio, dešrelių, šokolado, maisto vaikams ir gaiviųjų gėrimų sudėtį. Praėjusį trečiadienį nacionalinė maisto priežiūros tarnyba patvirtino, kad buvo neatitikimų mažiausiai septyniuose mėginiuose iš 31 tirto produkto prekybos tinkluose Bulgarijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Pavyzdžiui, šokoladiniame deserte buvo mažiau pieno ir kakavos nei parduodamame Vokietijoje, nors skoniui tai didelės įtakos neturėjo, nurodė Bulgarijos nacionalinės maisto saugos agentūra. Bulgarijos prekybos centruose parduodamuose gaiviuosiuose gėrimuose buvo saldiklių, o Austrijoje parduodamuose – cukraus. „Daugelis šių skirtumų, remiantis Europos Sąjungos taisyklėmis, yra nedideli, – trečiadienį Bulgarijos žurnalistams sakė minėtos tarnybos vadovas Damijanas Iljevas. – Tačiau Bulgarijos vartotojai yra klaidinami ir verčiami manyti, kad perka tokį patį produktą, nors taip nėra.“ Ekspertai taip pat nustatė, kad 16 tirtų produktų ES skurdesnėse šalyse buvo parduodama brangiau nei Vokietijoje ir Austrijoje. Pavyzdžiui, tyrelių kūdikiams kaina buvo net dvigubai didesnė.

Rytų baimė

Tokie tyrimų rezultatai Rytų Europos šalims paliečia skaudžią vietą, nes vakarietiški produktai anksčiau daugeliui buvo prabangos prekė ir jų buvo galima nusipirkti tik specialiose parduotuvėse už užsienio valiutą. Šis klausimas puikiai atspindi „rytų europiečių baimę tapti antrarūšiais bloko nariais“, anksčiau šią mėnesį dienraštyje „The New York Times“ išspausdintame straipsnyje rašė Bulgarijos politologas Ivanas Krastevas. Didėja nerimas dėl „dviejų lygių Europos“, kurioje didesnės šalys, kaip Vokietija, siekia didesnės ES integracijos, o buvusios Rytų bloko narės reikalauja didesnio suvereniteto, rašė I. Krastevas. Tuo tarpu gamintojai teigia, kad gamybos receptai tiesiog pakoreguojami, atsižvelgus į vietos gyventojų skonį. Be to, jie pažymi, kad tuo ES taisyklės nepažeidžiamos. Remiantis ES direktyvomis, gamintojams nedraudžiama keisti ingredientų skirtingose valstybėse narėse, svarbu tik aiškiai nurodyti juos ant pakuotės. „Nesuprantu, kaip pakeitus geresnį šokoladą pigesniu bus prisitaikyta prie mano skonio?“ – pyksta dviejų vaikų mama Jana Mihailova. 46 metų moteris visuomet būdama užsienyje nusiperka „Nutella“ šokoladinio kremo, nors šis užsienyje ir yra brangesnis. „Nors kaina yra didesnė, tikrai verta, nes ten daugiau kakavos“, – sakė ji. Kai kurie vartotojai mano, kad maisto produktų kokybės tyrimai yra rimtas žingsnis Rytų emancipacijos link. „Labai gerai, kad bulgarai pagaliau ima atsikratyti antrarūšių žmonių mentaliteto ir nesiduoda maitinami žemesnės kokybės maistu“, – agentūrai AFP sakė keturiasdešimtmetė Liudmila Pavlova. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.