Jau beveik trejus metus oficialių rungtynių nelaimintys Lietuvos rinktinės futbolininkai gali guostis – į ne mažiau prastą padėtį pateko ir anksčiau už juos žingsniu priekyje buvę latviai bei estai
1:17 – tokiu bendru rezultatu birželio viduryje atrankos į 2020 m. Europos čempionatą rungtynes pralaimėjo visos trys Baltijos valstybės. Ironiška, tačiau vilčių Belgrade neturėję ir 1:4 Serbijai nusileidę lietuviai iš šios kompanijos pasirodė geriausiai. Latviai savų sirgalių akivaizdoje Rygoje 0:5 buvo sutriuškinti Europos futbolo vidutiniokų slovėnų, o estai Maince buvo priversti iškęsti skaudžiausią pralaimėjimą šalies istorijoje – vokiečiams nusileista net 0:8.
Visų trijų šalių rinktinės pastaraisiais metais pasileido kalnu žemyn ir FIFA nacionalinių komandų reitinge (žr. grafiką). Jame tik estai per plauką dar įsiterpia į pirmąjį šimtuką – kadaise net grandams į atlapus besikabindavusios komandos tapo patrankų mėsa, su jomis nebesiskaito net ir kai kurie Europos futbolo nykštukai.
Lietuvoje įvarčiais nelyja
Lietuvos rinktinė praėjusio dešimtmečio antroje pusėje buvo tapusi stabilia Europos futbolo vidutinioke, nepretenduojančia į finalinius Europos ar pasaulio čempionato etapus, tačiau vis pagąsdinanti stipresnes ir ryškesnėmis žvaigždėmis išmargintas žemyno komandas.
Per kelerius metus Algimanto Liubinsko auklėtiniai sugebėjo pasiekti lygiąsias su Vokietijos, Ispanijos ir Italijos futbolininkais, o 2008-ųjų pabaigoje šalies rinktinė apskritai išgyveno savo aukso amžių – portugalo José Couceiro vadovaujama ekipa pasaulio čempionato atranką pradėjo įspūdingomis pergalėmis prieš Rumuniją ir Austriją, o FIFA reitinge pakilo iki rekordinės 38-os vietos.
Vis dėlto pastarieji 10 metų Lietuvos nacionalinei komandai buvo nudažyti kone vien juoda spalva. Šiuo metu Valdo Urbono treniruojama komanda pasauliniame reitinge rikiuojasi 132-oje vietoje – į priekį praleidžia egzotiškas Antigvos ir Barbudos, Šiaurės Korėjos ar Siera Leonės komandas. Iš 55 Europos rinktinių lietuviai rikiuojasi 48-i, o aukščiau jų jau senokai įsikūrė iš vietos žvejų sudaryta Farerų Salų komanda.
Oficialiose rungtynėse Lietuvos futbolininkai pastarąjį sykį triumfavo 2016-ųjų spalį, po įtemptos kovos 2:0 palaužę Maltą. Po to laukė 16 „sausų“ rungtynių, per kurias vieninteliai taškai pasiekti sužaidus lygiosiomis su toli nuo Europos elito esančiomis Maltos ir Liuksemburgo rinktinėmis. Per šias 16 rungtynių lietuviai pelnė aštuonis įvarčius ir šiuo rodikliu pranoko vos tris Europos rinktines, o patys praleido net 40.
Dovanos nykštukams
Ne ką linksmiau atrodo ir Latvijos rinktinės rezultatų išklotinė. Per pastarąsias 33 oficialias rungtynes latviai pasiekė vos dvi pergales – abu kartus nugalėjo nė 80 tūkst. gyventojų neturinčią Andorą. Per šį laikotarpį latviai 11 kartų sužaidė lygiosiomis, 20 kartų pralaimėjo – įvarčių santykis siekia 18:58.
Dar liūdniau ši statistika atrodo įvertinus kontekstą: Latvijos rinktinė praėjusį rudenį buvo vienintelė iš Baltijos valstybių, UEFA Tautų lygoje žaidusi silpniausiame D divizione. Jame „braliukams“ per aukštas pasirodė net ir Andoros barjeras – su šia nykštukinės valstybės komanda latviai dusyk sužaidė nulinėmis lygiosiomis, o po rungtynių savame Rygos stadione už tai sulaukė kurtinančio vietos sirgalių švilpimo.
2004 m. pirmieji iš Baltijos šalių į Europos čempionato finalinį etapą patekę ir ten gėdos neprisidarę, netgi su vokiečiais lygiosiomis sužaidę latviai FIFA reitinge šiuo metu šturmuoja dar gilesnes žemumas nei lietuviai. Latvijos rinktinė, prieš dešimtmetį tvirtai besilaikiusi pasaulio penkiasdešimtuke, šiuo metu užima vos 137-ą vietą. Situacijos neturėtų pataisyti ir likusios Europos čempionato atrankos kovos, kuriose latviams nenuskilo – iš paskutinio krepšelio į G grupę atkeliavusi komanda rungtyniauja vien su aukštesnio kalibro rinktinėmis.
Estų gėda
Estijos rinktinė per pastarąjį dešimtmetį pagarsėjo kaip komanda, aplankanti pačius egzotiškiausius pasaulio kampelius – estai žaidė draugiškas rungtynes su Sent Kitso ir Nevio, Vanuatu ir Naujosios Kaledonijos komandomis. Nors į kitą pasaulio kraštą estai vykdavo kaip Europos šalies, galinčios pamokyti vietinius futbolo subtilybių, atstovai, dabar jau jiems patiems tenka valgyti karčius pajėgesnių Senojo žemyno rinktinių pamokų vaisius.
Estai dar prieš septynerius metus buvo per žingsnį nuo istorinio latvių pasiekimo pakartojimo – šios šalies futbolininkai pateko į lemiamą 2012 m. Europos čempionato atrankos etapą, tačiau jame buvo priversti pripažinti airių pranašumą. Nuo tada Estijos rinktinės žaidimo kreivė tik smigo, kol komanda galiausiai atsidūrė visai šalia pietinių šios šalies kaimynių.
99-ą vietą FIFA reitinge šiuo metu užimanti Estija per pastarąjį penkmetį sužaidė 29 oficialias rungtynes, o jose iškovojo 7 pergales – tiek pat, kiek Latvija (3) ir Lietuva (4) per šį laikotarpį pasiekė kartu sudėjus. Visgi ir estams nepavyko išvengti gėdingų momentų: 2014-aisiais jie tapo pirmąja komanda per dešimtmetį, nesugebėjusia nugalėti nykštukinio San Marino, 2016 m. estai Briuselyje net 1:8 nusileido Belgijai, o šiuos rezultatus vainikavo košmariškas pasirodymas Maince, jau įrašytas juodomis raidėmis į Estijos futbolo istoriją.
Ateitis neguodžia
Ženklų, jog padėtis artimiausiu metu gali pasitaisyti, nedaug. Visose trijose Baltijos valstybėse nėra nė vieno futbolininko, rungtyniaujančio vienoje iš penkių stipriausių Europos lygų: Ispanijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Italijoje arba Prancūzijoje.
Latviai viltis sieja nebent su 19-mečiu Danieliu Ontužanu, rungtyniaujančiu Miuncheno „Bayern“ jaunimo akademijoje, tačiau net ir šiam saugui nežadama itin šviesi ateitis. Ką ir kalbėti apie kitus Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinktinės futbolininkus, kurių karjeros viršūne paprastai tampa vidutinio pajėgumo Europos kontekste Lenkijos, Rusijos ar Kazachijos čempionatai. Atrodo, kad Baltijos šalių futbolo krizė gali užsitęsti dar ne vienus metus.
