FotobankasPrezidentas Gitanas Nausėda siūlo pelno mokesčio paskatą sparčiau atlyginimų fondą didinsiančioms įmonėms ir didinti 35 tūkst. eurų viršijančių individualios veiklos metinių pajamų apmokestinimą. Labiau būtų apmokestintos ir 35 tūkst. eurų viršijančios pajamos iš kapitalo prieaugio bei dividendai.
Taip pat siūloma skubiai kartu su biudžetu nekeisti įstatymų ir didinti mokesčius. Tuo metu sprendimai dėl mokestinės naštos mažinimo ir toliau galėtų būti priimami su biudžetu, ketvirtadienį pranešė prezidento vyriausiasis patarėjas ir Ekonominės bei socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.
„Teisinga ir stabili mokesčių sistema yra vienas iš svarbių gerovės valstybės ramsčių. Siekiant šio tikslo prezidentas teikia tris konkrečius pasiūlymus prie Finansų ministerijos suburtai mokesčių ekspertų diskusijai (...) Siekiame padidinti mokesčių sistemos stabilumą ir teisingumą“, – sakė S. Krėpšta.
„Tai yra svarbu tiek siekiant adekvačiai finansuoti viešąsias funkcijas, tiek padidinant teisingumo jausmą, kuris prisideda ir prie didesnio asmenų noro sąžiningai mokėti mokesčius“, – pridūrė jis.
Siūloma, kad įmonės, kurių darbo užmokesčio fondas per metus padidės bent 8 proc., šio prieaugio sąnaudas galėtų tris kartus atskaityti iš pajamų, nuo kurių apskaičiuojamas pelno mokestis. Dabar iš pajamų tris kartus galima atskaityti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sąnaudas.
S. Krėpštos teigimu, tokia lengvata leistų sparčiau didinti užimtumą pasibaigus koronaviruso krizei – nors Lietuvos ekonomikos smukimas Europos Sąjungoje buvo vienas mažiausių, nedarbo lygis šiuo metu yra vienas didžiausių.
„Registruotas nedarbas yra daugiau kaip 16 proc., statistinis nedarbas siekia daugiau kaip 9 procentus. Tai rodo, kad reikia imtis tam tikrų proaktyvių žingsnių ir vienas pasiūlymas yra būtent nauja mokestinė paskata sparčiai didinti atlyginimus arba priimti naujų darbuotojų“, – aiškino S. Krėpšta.
Jis sakė negalintis pasakyti, kiek tokia lengvata sumažintų biudžeto pajamas, tačiau pabrėžė, kad ilguoju laiku tai būtų naudinga valstybei.
„Viskas priklausytų nuo to, kiek įmonių pasinaudotų galimybe sparčiau didinti atlyginimus darbuotojams, tačiau norėčiau pabrėžti, kad ilguoju laikotarpiu tai atneštų naudą valstybei net ir mokesčių pavidalu, kadangi nuo didesnių atlyginimų būtų mokamos didesnės gyventojų pajamų, „Sodros“ įmokos. (...) Po kelių metų tai būtų atsiperkanti priemonė, tai yra tam tikra investicija į didesnę žmonių gerovę“, – aiškino S. Krėpšta.
Prezidentūros teigimu, tokia lengvata taip pat spartintų Lietuvos atlyginimų konvergenciją su senosiomis Europos Sąjungos šalimis. 2019 metais Lietuvos BVP vienam gyventojui sudarė 80,4 proc. EBPO vidurkio, vidutinis atlyginimas atsiliko ir sudarė tik 59,5 procento. Be to, remiantis Finansų ministerijos prognozėmis, vidutiniu laikotarpiu prognozuojama per pusę lėtesnė atlyginimų augimo sparta, lyginant su pastarųjų penkerių metų laikotarpiu, kas taip pat slopintų šalies darbuotojų pajamų konvergenciją.
Anot prezidentūros, siūloma pelno mokesčio paskata būtų sunkiau pasinaudoti informacijos technologijų (IT) ir finansų įmonėms, kuriose atlyginimai jau dabar pastebimai lenkia šalies vidurkį. Daugiausia potencialo pasinaudoti lengvata turėtų mažos ir vidutinės įmonės, sumokančios didžiąją dalį pelno mokesčio.
Tokia lengvata būtų taikoma tik darbo užmokesčiui, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, jei bendrovė veikia bent dvejus metus ir nėra priskirta rizikingiems mokesčių mokėtojams. Siūloma, kad ši paskata galiotų penkerius metus ir pirmą kartą būtų taikoma už 2022 metus.
G. Nausėda siūlo, kad nuo 2022 metų kapitalo prieaugio, dividendų bei individualios veiklos metinei pajamų daliai, viršijančiai 35 tūkst. eurų, būtų taikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.
Šiuo metu maksimalus individualiai veiklai taikomas GPM tarifas yra 15 proc. Tokiu pačiu tarifu apmokestinamos ir kapitalo prieaugio ir dividendų pajamos. Pagal darbo sutartį dirbantys gyventojai sumoka 20 proc. GMP, o didesnei kaip penkių vidutinių darbo užmokesčio pajamų daliai taikomas 32 proc. GPM tarifas.
„Lietuvoje yra akivaizdu mokesčių neteisingumo problema, kai asmenys dirbdami pagal darbo sutartį moka didesnius mokesčius negu asmenys, kurie gauna ypač dideles pajamas pagal kitas pajamų rūšis, ypač dividendų, kapitalo prieaugio ar individualios veiklos. Prezidento manymu, pribrendo laikas panaikinti šį neteisingumą“, – tvirtino S. Krėpšta.
Prezidentūros duomenimis, iš daugiau kaipo 250 tūkst. asmenų, besiverčiančių individualia veikla, daugiau kaip 35 tūkst. eurų metinių pajamų 2018 metais gavo 2,9 tūkst. gyventojų. Iš jų daugiausia užsiėmė žemės ūkio veikla (1076 asmenys, arba mažiau nei 1 proc. visų ūkininkų, vidutinės pajamos asmeniui 85 tūkst. eurų) ir tiesine veikla (685 gyventojai, vidutinės pajamos asmeniui 115 tūkst. eurų).
Administracinėje, įstaigų ir kitų verslo įmonių aptarnavimo veikloje didesnes kaip 35 tūkst. eurų metines pajamos gavo 63 gyventojai, finansinių ir draudimo paslaugų veikloje – 53 gyventojai, didmeninėje prekyboje – 95 gyventojai, informacinių paslaugų veikloje – 39 gyventojai, tačiau pajamos vienam asmeniui buvo didžiausios – atitinkamai 392 tūkst., 343 tūkst., 279 tūkst. ir 235 tūkst. eurų.
S. Krėpštos teigimu, atsakius galimybės kartu su biudžetu priimti įstatymų pakeitimus dėl mokesčių didinimo, šalies mokesčių sistema taptų stabilesnė, o verslas turėtų daugiau laiko pasiruošti pakeitimams.
„Tai užkirstų kelią metų pabaigoje teikti mokesčių didinimo pasiūlymams, kurie įsigaliotų vos po kelių savaičių nuo jų priėmimo“, – pabrėžė prezidento patarėjas.
Prezidentūros duomenimis, vertinant visus 2015–2019 metais priimtus mokesčių pakeitimus, nuo jų priėmimo iki įsigaliojimo vidutiniškai praeidavo 91 diena, nors šis terminas turėtų sudaryti šešis mėnesius. 2009–2019 metais kartu su biudžetu buvo priimta daugiau kaip 50 įstatymų, kuriais mokesčiai buvo didinami, tuo metu juos mažinančių įstatymų buvo priimta mažiau nei 30.
Šie prezidento siūlymai teikiami prie Finansų ministerijos veikiančiai darbo grupei, kuri vertins galimus šalies mokestinės sistemos pakeitimus. Diskusijos dėl jų turėtų prasidėti kovo mėnesį, pakeitimus tikimąsi priimti Seimo pavasario sesijoje, iki birželio mėnesio pabaigos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
