Šalyje daugėja gyventojų, kurie „išaugo“ prieš dešimtmetį ar seniau pirktą nuosavą būstą ir yra pasirengę jį pakeisti į geresnės kokybės naujos statybos būstą. Poreikis gyventi kokybiškesniame būste, didelė tokio būsto pasiūla bei optimistiniai gyventojų lūkesčiai dėl ateities yra pagrindiniai faktoriai, šiuo metu lemiantys būsto finansavimo augimą.

Pernai bendra naujai išduotų „Swedbank“ būsto paskolų vertė išaugo beveik 23 proc. Banko suteiktų būsto paskolų suma viršijo 352 mln. eurų, o 2015 m. – siekė 287 mln. eurų. Pasak „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovės Jūratės Gumuliauskienės, būsto paskolų portfelio augimas atspindi gyventojų pasitikėjimą savo finansinėmis galimybėmis prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus.

Daugėja keičiančiųjų būstą

Komentuodama „Swedbank“ suteiktų būsto paskolų portfelio duomenis, J. Gumuliauskienė atkreipia dėmesį, kad padaugėjo gyventojų, kurie lėšas skolinasi, kad turimą, dažniausiai pirmąjį būstą galėtų pasikeisti į naują. „Būsto paskolų rinkoje pernai ėmė ryškėti nauja klientų grupė. Tai būstą jau turintys gyventojai, kurie dėl pasikeitusių poreikių būsto kokybei ar plotui ryžtasi jį keisti. Toks pirmasis būstas, paėmus paskolą, buvo įsigytas prieš 10–15 metų. Manome, kad ši tendencija bus pastebima ir šiemet, nes poreikį keisti būstą įvardija nemažai Lietuvos gyventojų. „Swedbank“ inicijuota gyventojų apklausa rodo, kad nuosavu būstu jaučiasi nepatenkintas kas ketvirtas respondentas“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė J. Gumuliauskienė. Pasak jos, lėšų trūkumą daugelis gyventojų įvardija kaip pagrindinį veiksnį, sulaikantį nuo būsto keitimo. Tačiau net ir tiems, kurie tebemoka paskolą už dabartinį butą, galima rasti alternatyvų. Pavyzdžiui, šeimai gali būti suteikta galimybė su paskola įsigyti naują erdvesnį butą, o senąjį per protingą laikotarpį parduoti. Jau persikrausčius į naujus namus už gautas lėšas būtų padengtas senosios paskolos likutis ir naujojo būsto pradinio įnašo dalis.

Augo vidutinė paskolos suma

Dažniausiai Lietuvos gyventojai būsto paskolą pernai ėmė norėdami įsigyti butą (62 proc.), penktadalis arba 20 proc. ketino pirkti namą, 5 proc. būsto paskolos paskirtimi nurodė nuosavo namo statybą. Palyginti su 2015 m., pernai gyventojai skolinosi daugiau ir ilgesniam laikotarpiui. 2015 m. „Swedbank“ privatūs klientai būstui skolinosi vidutiniškai 48,7 tūkst. eurų, o per metus ši suma ūgtelėjo 12 proc., ir 2016 m. vidutinė būsto paskolos vertė siekė 54,4 tūkst. eurų. Pernai vidutinis skolinimosi laikotarpis pailgėjo vienais metais – būsto paskolų sutartis Lietuvos gyventojai pasirašė vidutiniškai 22 metams.