Meniu
Prenumerata

penktadienis, sausio 21 d.


GALIMYBĖS
Privatūs Latvijos ir Lietuvos vežėjai atmeta galimybę vežti „Belaruskalij trąšas“
BNS
BNS foto

Kai kurie Latvijos krovinių vežėjai patvirtino sulaukę Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ užklausų apie galimybę vežti prekes tranzitu per Latvijos teritoriją ir krauti jos uostuose.

Vis dėlto vežėjai tikina, kad Latvija, kaip ir Lietuva, laikosi tarptautinių sankcijų ir nenori jų pažeisti.

Taip jie kalbėjo Lietuvos Vyriausybei svarstant uždrausti „Belaruskalij“ tranzitą per šalį.

Tuo metu privatūs Lietuvos vežėjai sako neturintys jokių galimybių vežti „Belaruskalij“ krovinius nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos.

„Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas antradienį užsiminė, jog baltarusiškų kalio trąšų vežimo paslaugą gali teikti ne tik „Lietuvos geležinkeliai“. Anot jo, jeigu sprendimus dėl tranzito nutraukimo priims pastaroji bendrovė, didelė tikimybė, jog trąšų pervežimą galės perimti kitos įmonės.

Tačiau, pasak K. Šliužo, priėmus teisinius sprendimus nacionaliniu lygiu, tokia tikimybė taptų labai maža, o ES lygiu – jos nebūtų visai.

Latviai vežti neplanuoja

Antros pagal apimtis po „Latvijos geležinkelių“ – privačios bendrovės „Baltijas Expresis“, vežančios krovinius į Ventspilio uostą – valdybos pirmininkas Maris Bremze patvirtino, kad su „Belaruskalij“ kalbėta apie technines kalio krovinių gabenimo galimybes.

„Manau, jie bando visus variantus, kurie galimi, įskaitant ir Latviją. (...) Su mumis buvo kalba apie geležinkelių technologijas, kokia situacija su Latvijos geležinkelių infrastruktūra. Nekalbu apie sankcijas, teisinius niuansus, kalbu tik apie technologiją ir techninius dalykus – mes konsultavomės su „Belaruskalij“, taip“, – BNS sakė M. Bremze.

Jo teigimu, su baltarusiais kalbėta, kiek traukinių galėtų važiuoti per Latviją, kaip praleisti sąstatus ir t.t. Tačiau M. Bremze pabrėžė, kad Latvija yra ES narė, todėl laikosi sankcijų.

„Pas mus juk tokia pat padėtis, kaip ir Lietuvoje, mes esame ES narė, su tokiomis pat teisinėmis pasekmėmis. Manau, kad problemų mes turime, kaip ir jūs“, – kalbėjo „Baltijas Expresis“ valdybos pirmininkas.

Pasak jo, Ventspilio uostas anksčiau jau yra krovęs „Belaruskalij“ trąšas ir galėtų tai daryti dabar, tačiau tai būtų mažesnis kiekis nei 11 mln. tonų, kuriuos „Belaruskalij“ veža tranzitu per Lietuvą iki Klaipėdos uosto.

Jis teigė negirdėjęs, kad kas nors jau bandytų vežti šiuos krovinius per Latviją.

„Nežinau, negirdėjau, kad vežtų Latvijoje „Belaruskalij“ krovinius, mes tokių krovinių neturime ir neturėjome“, – teigė M. Bremze.

„Baltijas Expresis“ konkurentės „Baltijas Tranzitas Serviss“ valdybos pirmininkas, Lietuvos vežėjos „LGC Cargo“ stebėtojų tarybos narys Ivaras Sormulis sako, jog jokių pokalbių su „Belaruskalij“ nebuvo.

„Niekas su mumis nesikonsultavo kol kas, dėl alternatyvaus maršruto ar kažko (...) Kol kas į mane niekas nesikreipė, jeigu yra kažkokios legalios galimybės, galime jas svarstyti, bet jeigu yra sankcijos, produkcijos kodai, tai mes irgi nieko nevešime“, – BNS sakė įmonės, vežančios krovinius į Rygos uostą, vienas vadovų.

Jis taip pat tikino, kad, jo žiniomis, niekas Latvijoje negabena „Belaruskalij“ krovinių, tuo labiau, kad gruodžio 8 dieną įsigaliojo JAV sankcijos.

„Sankcijos yra sankcijos, niekas jų nenori specialiai pažeisti ir nepažeis. Manau, niekas jų nepažeis, tikrai niekas (...) Mes labai tikriname sankcijas: jeigu jų nėra – dirbame, jei yra – nedirbame (...) Manau, mes visi dėl to ekonomiškai nukenčiame – ir Lietuva, ir Latvija ir kitos ES šalys“, – kalbėjo I. Sormulis.

Jo teigimu, „Baltijas Tranzitas Serviss“ į Rygos uostą veža rusiškas trąšas, truputį naftos produktų.

Paklaustas, ar „Belaruskalij“ galėtų dabar vežti trąšas per šiaurinius Rusijos uostus, jis teigė, kad kol kas tokios galimybės nėra.

„Manau, ne, nes ten nėra galimybių. Terminalas tik statomas, bet kol kas jo nėra. Nemanau, kad tokį didelį kiekį dabar būtų įmanoma krauti“, – kalbėjo didelės Latvijos įmonės vadovas.

Latvijos geležinkelių komentaro BNS gauti kol kas nepavyko.

Tuo metu Lietuvos geležinkelių įmonių asociacijos direktorius ir privačios vežėjos „LGC Cargo“ atstovas Tomas Keršis sako, jog teoriškai Latvija galėtų vėl gabenti „Belaruskalij“ krovinius, ką ji darė iki 2012–2013 metų.

„Jeigu tas įstatymas (dėl Baltarusijos tranzito uždraudimo per Lietuvą – BNS) bus priimtas, o Latvija nesiruošia tokių įstatymų priiminėti, tai jie gali labai ramiai pasiimti tą krovinį ir vežti, ką jie labai sėkmingai darė iki 2012–2013 metų. Visos kalio trąšos iki tol važiavo per Ventspilio uostą, o Lietuvos per eilę metų buvo atsikovota, nes atstumas trumpesnis ir uostas tinkamas“, – BNS kalbėjo T. Keršis.

Jo teigimu, abi privačios Latvijos vežėjos veikia, priešingai nei Lietuvoje, turi prieigą prie geležinkelių infrastruktūros, be to, Latvijos geležinkeliai leidžia joms naudotis susitarimais tiek su Rusija, tiek su Baltarusija, ko nėra Lietuvoje.

„Aišku, jie ten irgi nesutaria – konkurencijos bylų yra, tačiau iš principo vežimas vyksta. Visos trys Latvijos kompanijos gali ramiai dirbti“, – sakė T. Keršis.

Privačios Lietuvos įmonės neturi galimybių

T. Keršio manymu, privačios Lietuvos kompanijos šiuo metu negalėtų perimti baltarusiškų trąšų gabenimo iš „Lietuvos geležinkelių“. Pasak jo, pirmiausia tam kliudo dvi techninės kliūtys, dėl kurių toks vežimas yra neįmanomas.

„Pirma – yra informacinių mainų sutarimas tarp buvusių NVS ir Baltijos šalių geležinkelių, kur visi traukiniai, visas informacijos apsikeitimas yra vykdomas per skaičiavimo centrą Maskvoje ir tą centrą (Geležinkelių transporto tarybos sistema – BNS) iš Lietuvos pusės administruoja „Lietuvos geležinkeliai“, nes jie yra dalininkai nuo senų laikų. Geležinkeliai teisę prisijungti prie tų informacinių mainų yra suteikę tik „LTG Cargo“, – BNS sakė T. Keršis.

„Nei „LGC Cargo“, nei „Gargždų geležinkelis“ (valdomas Birių krovinių terminalo akcininko Igorio Udovickio – BNS) neturi susitarimų ir prisijungimų prie tos sistemos ir tų vežimų derinti negalės“, – pridūrė jis.

Be to, pasak T. Keršio, „Lietuvos geležinkelių“ antrinė bendrovė „LTG Cargo“ turi susitarimą su Baltarusijos geležinkeliais dėl vagonų priėmimo ir perdavimo pasienio ruože.

„Baltarusiai anksčiau yra pasakę, kad jie nori laikytis to vienintelio susitarimo. Jeigu viską daryti teisingai, tai „Lietuvos geležinkeliai“ tą susitarimą turėtų perduoti „LTG Infrai“, o ši visiems vežėjams turėtų suteikti prieigą prie jo“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Pasak jo, maža to, kasmet skirstydama geležinkelių pajėgumus, „LTG Infra“ klausia privačių vežėjų, ar jie turi pasienio susitarimą su kaimynės geležinkelio kompanija.

„Neturite? Reiškia, paraiška pajėgumams pasienio ruože yra atmetama. Plius yra ruožas prie Jonavos, kur perpildyta infrastruktūra, tai pagal prioriteto taisyklę joje pajėgumus gauna daugiausia vežantis vežėjas – „LTG Cargo“. Kol jis neatsisakys tų pajėgumų, tai joks kitas vežėjas į tuos pajėgumus pretenduoti negali“, – pasakojo T. Keršis.

„Jeigu jie tą nuomonę pakeistų ir leistų vienai ar kitai įmonei jungtis prie tų susitarimų, tada teoriškai – taip. Viskas priklauso nuo „Lietuvos geležinkelių“ geros valios“, – pridūrė jis.

Vis dėlto „LTG Infra“ šiemet pirmą kartą perpildytuose ruožuose skyrė pajėgumų dviem privačioms įmonėms – jų skirta „Gargždų geležinkeliui“ ir „LGC Cargo“. Tačiau abiejų įmonių vadovai BNS sakė, jog negavo visų prašytų pajėgumų.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas sako, jog privatūs vežėjai dabar galėtų kreiptis paskutinės minutės pajėgumų.

Pasak jo, Baltarusijos geležinkeliai su šiomis įmonėmis nepasirašo sutarties dėl krovinio perėmimo ant sienos, todėl jos turėtų kalbėti su šia Baltarusijos kompanija. Be to, pasak M. Dubausko, net ir neturėdamos prisijungimo prie Geležinkelių transporto tarybos (GTT) sistemos, įmonės gali vežti krovinius.

„Nepriklausomai nuo to, ar esi prisijungęs prie GTT sistemų, ar ne, gali vežti, – Suomijoje taip yra“, – BNS sakė M. Dubauskas.

Latvijoje, pasak jo, šis klausimas išspręstas kitaip – „Latvijos geležinkeliai“ užtikrina pervežimą per sieną, o tada krovinį paima privatus vežėjas.

Su „Gargždų geležinkelio“ vadovu Arūnu Grikšu BNS susisiekti nepavyko.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 12 15 09:47
Spausdinti