Vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ smulkiajam akcininkui Mindaugui Marcinkevičiui nepavyksta atnaujinti ikiteisminio tyrimo dėl grupės įmonių reorganizavimo ir jos akcininkų, įskaitant Nerijų Numavičių, veiklos.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša kovo 1 dieną atmetė M.Marcinkevičiaus prašymą dėl tyrimo atnaujinimo, BNS pranešė prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė. „Priimant minėtą nutarimą, departamento vyriausiasis prokuroras vertino galimai neteisėtą poveikį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojams, galimą mokesčių išvengimą ir kitas aplinkybes (...). Šiuo metu nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galima teigti, jog padarytos kokios nors nusikalstamos veikos“, – BNS nurodė R.Stundienė. Anot jos, byloje esantys dokumentai patvirtina, jog VMI dar tęsia „Vilniaus prekybos“ įmonių mokestinius tyrimus ir informaciją pateiks užbaigus tyrimą. „Tik gavus iš VMI naujus reikšmingus duomenis, galinčius turėti įtakos ikiteisminio tyrimo atnaujinimui, būtų sprendžiamas nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo klausimas“, – tvirtino R. Stundienė. Prokuroro sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. M. Marcinkevičius prašymą prokurorams pateikė sausio pradžioje, motyvuodamas naujomis aplinkybėmis apie „Vilniaus prekybos“ grupės, „MG Baltic“ atstovų ir buvusio VMI vadovo Dainoro Bradausko galimą įtaką šiam tyrimui. M. Marcinkevičiaus prašymą atnaujinti pernai rugpjūtį nutrauktą tyrimą vasario viduryje atmetė ir Vilniaus apygardos teismas. Verslininkas tuomet tvirtino, kad Generalinė prokuratūra sprendimą nutraukti tyrimą priėmė remdamasi tik VMI tyrimų išvadomis ir jos informacija, tačiau pagrindinės sandorių dalyvės, bendrovės „Leksita“ (anksčiau – „Vilniaus prekyba“) mokestinis tyrimas taip ir nebuvo atliktas.

M. Marcinkevičiaus prašymą atnaujinti pernai rugpjūtį nutrauktą tyrimą vasario viduryje atmetė ir Vilniaus apygardos teismas.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl „Leksitos“ akcininkų vykdytų bendrovės turto perleidimo sandorių, kurių teisėtumą ginčijo M. Marcinkevičius. Beveik metus vykęs tyrimas pernai rugpjūtį buvo nutrauktas, anot prokurorų, nenustačius faktinių duomenų apie „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkų sukčiavimą mokesčių srityje ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą. VMI atliekamas „Leksitos“ tyrimas domino ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį – apie tai jis kalbėjosi su D. Bradausku, kuris šių metų sausį buvo atleistas iš pareigų už korupcinio pobūdžio veiklą ir šiurkščius tarnybinius pažeidimus. Finansų ministras Vilnius Šapoka tuomet pripažino, kad D. Bradausko nutekinta informacija kenkė VMI atliekamiems „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ tyrimams. BNS duomenimis, kai kurią informaciją apie VP grupės įmonių mokestinius patikrinimus ar šios įmonės akcininkus D. Bradauskas ir R. Kurliankis tarėsi perduoti „Vilniaus prekybos“ pagrindinio akcininko N. Numavičiaus kontroliuojamų holdingų vadovei Dianai Dominienei.

Siekia naudos?

Šiuo metu VMI iš naujo vertina pastaraisiais metais vykusių VP grupės ir „MG Baltic“ įmonių tyrimų rezultatus. VP grupės atstovai ne kartą yra teigę, kad grupės įmones „ypač agresyvia“ mokesčių planavimo sistema ir jų slėpimu kaltinantis M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia pasitraukti iš grupės. Neoficialiai teigiama, kad 7–8 proc. akcijų įvairiose VP grupės įmonėse turintis M.Marcinkevičius už jas siekia gauti apie 320 mln. eurų – kur kas daugiau nei kiti pastaruoju metu akcijas pardavę grupės akcininkai. Pavyzdžiui, Žilvinui Marcinkevičiui už 13-os įmonių, išskyrus Maltos „Relvit“ bei Estijos „Klarus Group Holding“, apie 15 proc. akcijų paketus pernai buvo sumokėta 141,9 mln. eurų, rodo BNS turimos pasiūlymų pasinaudoti pirmumo teise kopijos. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.