Ar bus padėtas taškas įtartinam Latvijos bankininkų verslui?
Latvija turi bankininkystės problemų. Vėl.
Nuo nepriklausomybės atkūrimo Latvijos bankų sektorius gąsdinančiai dažnai drebintas konfliktų ir skandalų. 1995 m. dešimtys tūkstančių žmonių prarado santaupas „Banka Baltija“ įpainioti į finansinės piramidės schemas, sukurtas prisidengus banku. 2008-aisiais banko „Parex“ žlugimas nemalonų ekonomikos nuosmukį pavertė visa jėga smogusia finansų krize, privertusią Latviją prašyti Tarptautinio valiutos fondo ir ES gelbėjimosi paskolų.
Tai tik garsiausi bankroto atvejai iš daugybės kitų per 25 metus, įskaitant 1998-ųjų Rusijos krizės paskandintą Rygos „Komercbanka“, Vladimiro Antonovo „ Krājbanka“, nuplautą „Snoro“ nacionalizacijos 2011 m., ir daugybę kitų, didelių ir mažų.
Naujausias bankų skandalas, arba tiksliau skandalų virtinė, sukėlė neregėtą pavojaus nuojautą. Niekada anksčiau bankas nežlugo taip greitai ir taip netikėtai. Niekada iki šiol tokio aukšto lygio pareigūnas nebuvo įtariamas korupcija. Dar niekada Latvijos bankininkystės problemos nebuvo sulaukusios tokio aštraus tarptautinio dėmesio.
Amerikiečių rūstybė
Viskas prasidėjo vasario 13 d., kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tinklas (angl. Financial Crimes Enforcement Network, „FinCEN“), už kovą su pinigų plovimu atsakingas JAV Iždo departamento padalinys, pateikė siūlymą iš JAV finansų sistemos pašalinti trečią pagal dydį Latvijos banką ABLV. Tai reiškia, kad bankui ne tik būtų uždrausta JAV atidaryti korespondentinę sąskaitą, bet ir nė viena finansų įstaiga negalėtų būti jo atstove šioje šalyje.
Formaliai tai buvo tik siūlymas. „FinCEN“ turėjo šešias dienas palaukti komentarų ir atsakymų. Tuomet JAV Iždo departamentas būtų galėjęs pasinaudoti po 2001 m. rugsėjo 11-osios atakų priimto vadinamojo Patriotinio akto galia taikyti sankcijas finansų įstaigoms, kurių galbūt neteisėta veikla kelia grėsmę JAV saugumui. Pasiūlymo tekstas buvo toks grėsmingas, kad nekilo abejonių, jog bus priimtas griežtas sprendimas. „ABLV vadovai, akcininkai ir darbuotojai pinigų plovimą pavertė svarbiausia banko verslo atrama“, – rašė „FinCEN“.
Ši ataskaita sukėlė šoką Latvijos valdžiai, kuri pastaruosius dvejus metus sunkiai dirbo siekdama atkurti suterštą šalies bankų reputaciją.
Praėjusio amžiaus pabaigoje Latvijos finansų įstaigos, nepriklausiusios didiesiems Skandinavijos ir kitų Vakarų šalių investuotojams, ėmė teikti paslaugas vadinamiesiems nerezidentams, dažniausiai iš buvusios Sovietų Sąjungos šalių. Tai lėmė, kad jos buvo nuolat sučiumpamos plaudamos pinigus.
Po „Parex“ žlugimo ABLV iškilo kaip didžiausias ir sėkmingiausias vietos bankas. Turbūt nieko nestebino, kad banko vardas vis mirgėdavo garsiausiose pinigų plovimo bylose. Per ABLV tekėjo pinigai, dėl kurių nužudytas su korupcija Rusijoje kovojęs teisininkas Sergejus Magnickis, ir milijardas JAV dolerių, pavogtų iš trijų bankų Moldovoje, dėl kurių joje kilo politikos krizė.
Per ABLV tekėjo pinigai, dėl kurių nužudytas su korupcija Rusijoje kovojęs teisininkas S. Magnickis.
Kadangi šie ir kiti skandalai kėlė vis daugiau sunkumų nerezidentų bankams plėtoti verslą su Vakarų partneriais, Latvija nusprendė pasauliui įrodyti, kad stengiasi sistemą išvalyti. 2016 m. atsistatydino centrinio šalies banko vadovas, o naujasis pirmininkas pristatė programą, kurioje numatytos ir iki šiol neregėtos baudos bankams. ABLV jų suma siekė 3 mln. eurų ir tai rekordinės vienam bankui taikytos sankcijos.
Griuvo lyg kortų namelis
Netgi dvejus metus trukęs spaudimas nedavė lauktų rezultatų. Amerikiečius turėjo įsiutinti faktas, kad Donaldo Trumpo administracijai Šiaurės Korėją paskelbus didžiausia grėsme JAV saugumui, „FinCEN“ teigimu, ABLV vykdė su Šiaurės Korėja susijusias perlaidas, nors 2017 m. vasarą bankas buvo paskelbęs „nulinės tolerancijos“ Šiaurės Korėjai politiką.
Tarsi amerikiečiams ant žaizdos piltų druskos, Latvijos centrinio banko pareigūnai tyrė ABLV ryšius su Šiaurės Korėja ir lapkričio mėnesį nusprendė banko nebausti, nes pagal Latvijos įstatymus tam esą nepakako patikimų įrodymų.
Tai buvo puikiausia Pyro pergalės iliustracija. ABLV laimėjo mūšį prieš Latvijos reguliuotojus, bet po trijų mėnesių pralaimėjo karą. Viešas „FinCEN“ siūlymas taikyti sankcijas ABLV sukėlė banko apgultį, ir savaitės pabaigoje klientai iš savo sąskaitų pasiėmė 600 mln. eurų.
Teisėsaugai teks išsiaiškinti, ar banko „Novik“ savininkas G. Guselnikovas neapšmeiže Latvijos centrinio banko prezidento I. Rimševičiaus.
Europos centrinis bankas (ECB) įšaldė ABLV sąskaitas ir davė savaitę surinkti pakankamai lėšų išsilaikyti vandens paviršiuje. Nepavykus pritraukti pinigų, ECB vasario 23-iąją, vėlų penktadienio vakarą, nusprendė, kad bankas pasiekė mirties tašką ir privalo būti uždarytas. Jau pirmadienį banko savininkai, pirma triukšmingai pūtęsi, kad sugebės banką išsaugoti, paskelbė apie jo likvidavimą ir pareiškė turį pakankamai lėšų patenkinti visų kreditorių reikalavimus. ABLV vadovai toliau kratėsi kaltinimų ir žadėjo nuplauti dėmes nuo savo vardo.
Įtarimai centrinio banko pirmininkui
Trečio pagal dydį banko, kuris buvo dosnus meno mecenatas ir stambus nekilnojamojo turto plėtotojas, žlugimas šią nemalonią istoriją būtų baigęs, tačiau šalis jau murkdėsi naujame skandale, irgi sulaukusiame tarptautinio atgarsio.
Penktadienio vakarą, vasario 16-ąją, praėjus vos trims dienoms po to, kai amerikiečiai iškėlė Damoklo kardą virš ABLV, Latvijos kovos su korupcija biuras (KNAB) atliko kratą Latvijos centrinio banko prezidento Ilmaro Rimševičiaus namuose ir darbovietėje, jį apklausė ir sulaikė.
KNAB direktorius Jekabas Straume žiniasklaidai paskelbė, kad I. Rimševičius įtariamas gavęs daugiau nei 100 tūkst. eurų kyšių. Taip sulaukta tarptautinio dėmesio, nes Latvijos centrinio banko vadovas taip pat yra ECB valdybos narys.
I. Rimševičius paleistas už 100 tūkst. eurų užstatą pirmadienio vakarą ir beveik tuo pat metu atsirito dar vienas skandalas. Tarptautinė naujienų agentūra AP išspausdino straipsnį, kuriame tvirtino, jog I. Rimševičius nuolat reikalavo kyšių iš Grigorijaus Guselnikovo, vidutinio dydžio vietinės reikšmės banko „Norvik“ savininko, grasindamas imtis sankcijų prieš jo verslą.
AP straipsnis, parašytas remiantis daugiausia G. Guselnikovo versija, buvo pagardintas ne tik iškalbingomis detalėmis apie slaptus susitikimus užmiesčio vilose ar automobilių stovėjimo aikštelėse prie kinų restorano, bet ir I. Rimševičiaus nuotraukomis medžiotojų namelyje kartu su kitais vyrais. Stalas ten nuklotas pustuštėmis lėkštėmis ir alkoholio buteliais, ant sienų kabo medžiotojų šautuvai, o vienas vyrų yra Dmitrijus Pilščikovas, Vladimirui Putinui artimo Sergejaus Cheremezovo pavaldinys ir karinių technologijų kompanijos, vėliau užsitraukusios JAV sankcijas, vadovas. AP straipsnis įpylė žibalo į laužą, kurį užkūrė „FinCEN“, savo ataskaitoje rašęs, kad 2017 m. ABLV vadovai ir savininkai papirkinėjo Latvijos pareigūnus, ir sustiprino įtarimus, kad I. Rimševičius elgėsi netinkamai.
JAV ultimatumas
Mažiau nei per savaitę nutikę įvykiai – paskelbta amerikiečių ataskaita apie ABLV, I. Rimševičiui pareikšti įtarimai ir AP straipsnis – suplakė konspiracijos teorijų kokteilį.
Išleistas iš areštinės, I. Rimševičius jau kitą dieną surengė dar daugiau sumaišties sukėlusią spaudos konferenciją. Centrinio banko vadovas neigė visus jam pateiktus įtarimus ir tvirtino, kad areštas buvo prieš jį surengto ABLV ir „Norvik“ sąmokslo dalis už jo pastangas pažaboti nerezidentų bankų sektoriaus saviveiklą.
Viešųjų ryšių požiūriu tokia pozicija iš esmės pasiteisino. Daugelis žmonių turėjo pasirinkti, kuo tikėti – Latvijos centrinio banko prezidentu ar Rusijoje gimusiu „Norvik“ banko savininku. Pasitikėjimo G. Guselnikovu nedidino faktai, kad už kėsinimąsi plauti pinigus 2017 m. jo bankas buvo nubaustas daugiau nei milijonu euru. Jis taip pat iš Latvijos vyriausybės už tariamus reguliuotojo pažeidimus tarptautiniame arbitražo teisme reikalavo 200 mln. eurų.
I. Rimševičius klimpo pateikdamas viena kitai prieštaraujančias versijas. Kalbėdamas apie garsiąją nuotrauką su D. Pilščikovu vos per keletą minučių pareiškė, kad ji klastotė (tai paneigė fotografiją apžiūrėję ekspertai), vėliau teigė jos akyse nematęs, o galiausiai ėmė teisintis, kad važiuodamas žvejoti į Kamčiatką niekada negali žinoti, kokioje draugijoje atsidursi. Taip pat nebuvo aišku, kodėl nerezidentų bankai pasirinko jį taikiniu, jeigu, kaip pats tvirtino, nedarė įtakos nepriklausomų reguliuotojų sprendimams.
J. Rimševičiaus karjerą žlugdo ir žvejyba Kamčiatkoje, kur jis buvo išvykęs su prastos reputacijos kompanija. Scanpix nuotr.
Susitelkdamas į ABLV ir „Norvik“ jis nukreipė visuomenės žvilgsnį nuo fakto, kad KNAB direktorius J. Straume aiškiausiai pareiškė, jog I. Rimševičiui mesti įtarimai niekaip nesusiję su šiuo metu veikiančiais Latvijos bankais. Kaip išsiaiškino Latvijos savaitraštis „Ir“, įtarimai I. Rimševičiui pareikšti dėl „Trasta Komercbanka“, dabar jau bankrutavusio banko, kurio veiklą Latvijos reguliuotojai sustabdė 2016 m. ir kuris buvo įsivėlęs į keletą pinigų plovimo skandalų.
Iš lėto Latvijos valdžia ėmė suvokti, kad būtina imtis veiksmų ir sumažinti nerezidentų bankininkystės apimtis, kurios iki ABLV žlugimo buvo apie 40 proc. indėlių (Estijoje ši dalis siekia 15, o Lietuvoje vos 5 proc.). Latvijos finansų ministrė Dana Reizniecė-Ozola pasiūlė šią dalį per ateinančius pusantrų metų sumažinti du kartus.
Per mažai, per vėlai. Antrąją kovo savaitę JAV Iždo departamento terorizmo finansavimo sekretoriaus pavaduotojas Marshallas Billingslea atvyko į Rygą ir susitiko su aukščiausiais Latvijos pareigūnais. Kaip sužinojo „Ir“, svečias kalbėjo griežtai. Amerikiečiai mano, kad Latvijos bankai dalyvauja pinigų plovimo aferose. Jeigu Latvija per artimiausius porą mėnesių nerezidentų bankininkystės nesumažins iki 5 proc. visų indėlių dalies, Vašingtonas pasirengęs imtis veiksmų prieš kitus bankus, o tai sužlugdytų Latvijos reputaciją.
Jeigu Latvija nerezidentų bankininkystės nesumažins iki 5 proc. visų indėlių dalies, Vašingtonas pasirengęs imtis veiksmų prieš kitus bankus.
Spalį Latvijoje vyks rinkimai į Saeimą ir tokie įvykiai visiškai nežavi valdančiosios Žaliųjų ir valstiečių sąjungos. Latvijos premjeras Maris Kučinskis ir finansų ministrė D. Reizniecė-Ozola turi veikti neatidėliodami, nes jų reputacijai irgi kilo grėsmė.
Nepaisant draudimo dirbti Latvijos centriniame banke ir parlamento priimtos rezoliucijos atsistatydinti, I. Rimševičius atsisakė trauktis iš pareigų, o kol jo byla pasieks teismą, praeis ne vienas mėnuo.
Atrodo, kad Latvija dar neišsivaduos nuo bankų skandalų prakeiksmo.
Paulas Raudsepas yra savaitraščio „Ir“ apžvalgininkas (Ryga, Latvija)
