UnsplashNaujausia apklausa atskleidė dviprasmišką situaciją Lietuvos verslumo žemėlapyje. Nors dalis gyventojų rodo ryškų potencialą svarstydami arba jau turėdami savo verslą, didžioji dalis, daugiau nei pusė, niekada nėra svarstę tokios galimybės. Paaiškėjo, kad lietuviams trūksta verslo idėjos bei drąsos – dažniausiai kaip priežastys įvardinamos idėjų stygius ir finansinės rizikos baimė. Tiesa, pasiryžimas pradėti verslą priklauso ir nuo lyties.
Verslumo potencialas ir didžiausi stabdžiai
Apklausos duomenimis, 31 proc. Lietuvos gyventojų teigia svarstę pradėti savo verslą, o dar 13 proc. jau turi arba yra turėję nuosavą verslą. Apie verslą dažniau svarsto vyrai ir jaunesni (26–35 metų) gyventojai.
Tačiau likusi dalis, 56 proc., sako, kad niekada nesvarstė turėti savo verslo. Tarp šios grupės dominuoja moterys ir rajono centrų gyventojai.
Paklausus apie priežastis, kodėl nesvarsto turėti verslo, dauguma įvardija žmogiškuosius veiksnius ir baimę. 37 proc. nurodo tiesiog neturintys verslo idėjos. Antra dažniausia priežastis – finansinės rizikos baimė (30 proc.). Be to, 26 proc. sako nepasitikintys savo žiniomis bei patirtimi. Tiek pat žmonių mano, kad verslas atrodo per daug sudėtingas ir keliantis stresą. Kiti, 21 proc., atvirai sako, kad kur kas labiau patinka dirbti samdomą darbą, o penktadalis (20 proc.) nurodo pradinių lėšų trūkumą.
Kas paskatintų verslumą?
Gyventojai įvardija keletą esminių paskatų imtis nuosavo verslo. Pagrindine paskata laiko sugalvotą idėją, kaip uždirbti iš savo hobio. Toliau rikiuojasi poreikis kurti draugiškesnę aplinką jaunam verslui (supaprastintas įdarbinimas, lengvesnis mokesčių administravimas ir pan.). Šią priežastį dažniausiai nurodo tie, kurie jau turi savo verslą arba yra apie jį svarstę.
„Akivaizdu, kad poreikis kurti verslui palankesnę aplinką šiandien yra itin didelis. Lietuvoje darbo užmokestis pastaraisiais metais kyla kur kas greičiau nei darbo našumas, todėl daugelis įmonių, ypač mažųjų, susiduria su vis didesniais konkurencingumo iššūkiais. Tokiame kontekste ypač svarbios tampa visos priemonės, leidžiančios verslams sutaupyti ir efektyviau naudoti išteklius. Pavyzdžiui, viena tokių buvo valstybės teikiamas dalinis palūkanų kompensavimas investicinėms paskoloms, kuris buvo populiarus tarp smulkių verslų. Deja, šios priemonės šiuo metu nebeliko. Nors egzistuoja ir kitų programų, padedančių smulkiems verslams įsitvirtinti ir veikti tvariai, vis dar lieka daug neužpildytų nišų bei būtinybė per dialogą ir įsiklausymą geriau suprasti realius verslų poreikius“, – komentuoja gyventojų apklausą inicijavusios bendrovės „Finbee Verslui“ vadovas Tomas Mačiulaitis.
Asmeninis archyvasKitos svarbios paskatos apima gautą reikšmingą pinigų sumą, pavyzdžiui, išlošus loterijoje ar gavus paveldėjimą. Kita įvardijama paskata imtis savo verslo – palankesnės finansavimo sąlygos bei finansinė parama. Tą ypač pabrėžia tie, kurie jau turi savo verslą. „Pastaroji tendencija nestebina, juk, kaip rodo Europos Komisijos apklausa, mūsų šalis vis dar tarp pirmaujančiųjų blogąja prasme, žvelgiant į tai, kaip tradiciniai finansuotojų suteikia verslams reikalingą finansavimą. Tik norisi priminti verslams, kad dabar itin didelis pasirinkimas alternatyvių finansuotojų, tik svarbu domėtis ir išsirinkti”, – sako T. Mačiulaitis.
Užtikrinčiau imtis verslo, respondentų nuomone, padėtų ir galimybė gauti konkrečios ir kryptingos informacijos, kaip organizuoti verslą. Galiausiai, paskata verslui tampa artimųjų palaikymas ir sėkminga draugų bei kolegų patirtis. Labiausiai palaikymo reikia būtent turintiems savo verslą respondentams.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta šių metų rugsėjį „Finbee Verslui“ užsakymu. Tyrimo metu apklausta 1 017 Lietuvos gyventojų, kurių amžius – 18–75 metų. Apklausą atliko „Spinter tyrimai“.
