Andrius Ufartas/ELTAVerslininkas Robertas Dargis diskusijoje apie mokesčių reformą tikina pasigendąs klausimo, kaip efektyviai yra išleidžiamos valstybės gaunamos pajamos. Pasak jo, jeigu sistemos yra neefektyvios, tuomet Lietuvai ateityje neužteks mokesčių, kad ji galėtų išlaikyti infrastruktūrą – prie to, verslininko manymu, prisidės ir mažėjantis europinių pinigų srautas.
„Mano galva, kalbėjimas apie mokesčių reformos sistemą yra labai svarbus, nes nuo jos priklausys, kaip valstybei seksis rinkti pajamas į biudžetą. Bet ko pasigendu diskusijose, ir mažai kas kelia tą klausimą, paralelėje klausimui kaip didinsime valstybės pajamas, mes beveik nekalbame, kaip efektyviai tuos pinigus išleidžiame“, – pirmadienį Žinių radijui teigė R. Dargis.
„Man atrodo, čia yra ne mažesnė dalis diskusijų, negu, kaip mes surenkame tuos pinigus. Nes visos sistemos yra pakankamai neefektyvios ir šiandienai, jeigu jų nepertvarkyti ir palikti taip, kaip šiai dienai veikia, mums niekada neužteks jokių mokesčių, kad uždengtume jas – kalbu apie infrastruktūros išlaikymą“, – akcentavo jis.
R. Dargis mano, kad rimtai padiskutavus efektyvumo klausimais, galima rasti sutarimą, kaip vieną ar kitą sistemą pertvarkyti. Taip pat jis pabrėžė, kad svarbu yra tai, ar šiandien esanti ir po 2024-ųjų metų Seimo rinkimų būsianti valdančioji dauguma padarys reikalingus sprendimus, jog valstybėje išlaidos ir pajamos būtų subalansuotos.
„Kiek milijardų yra investuota į sveikatos, visas savivaldos sistemas, praktiškai vos ne kiekviename kaime stovi po apžvalgos bokštą, įvairius tvarkymo darbams išleistus produktus, kur yra pridaryta – juos reikės išlaikyti ir mokėti. Jeigu europinių pinigų srautas mažės, reikės užsitikrinti pajamas tiek sveikatos sistemai, tiek švietimo sistemai, tiek savivaldybėms, jau nekalbant apie pensijas, kad išlaikytų tas sistemas“, – sakė verslininkas.
„Vienas iš esminių dalykų, ar mes turime šiandien ir ar turėsime po kitų rinkimų pakankamą daugumą, koaliciją, tokią darbingą, kuri būtinus žingsnius padarys arba priims reikalingus sprendimus, kad sistemas sutvarkyti link to, jog valstybėje būtų išlaidos ir pajamos subalansuotos“, – tikino jis.
ELTA primena, kad daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.
Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.
